„Kuriame Lietuvai“
Lietuvos valstybės 100-mečiui
„Kuriame Lietuvai“
Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Meno vadovas ir vyr, dirigentas Modestas Barkauskas
Garbės meno vadovas Donatas Katkus
Solistai: Liudas Mockūnas (saksofonas), Fortepijoninis trio „Kaskados“: Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Albina Šikšniūtė (fortepijonas)
Programa: Osvaldas Balakauskas – „Spengla Ūla“, Raminta Šerkšnytė – Koncertas saksofonui ir kameriniam orkestrui, Gintaras Sodeika – „Tuba plumbum DNG“ saksofonui ir kameriniam orkestrui, Dominykas Digimas – „no sense“, Rytis Juškaitis – „Judėjimas – viskas, tikslas – niekas“, Loreta Narvilaitė – „Mano erdvės aplenkia industrinio liūdesio miestus“
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Donatas Katkus pernai kolektyvo lyderio postą perleido jaunesniam kolegai Modestui Barkauskui. Šis netrukus dar kartą įrodė savo profesionalumą ir pateisino pasitikėjimą: laimėjo Bronzinę batutą – prestižinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso Lenkijoje apdovanojimą.
Ant M. Barkausko ir vilniečių orkestro pultų šįkart bus tik lietuvių autorių kūriniai. Kolektyvas jau daug metų yra pelnytai giriamas už pagarbų dėmesį tautiečių kūrybai. Juk muzika gyvena tik tada, kai ji skamba.
Programa „Kuriame Lietuvai“ pristatys plačią retrospektyvą, pradedant dabarties lietuvių muzikos klasiko, pernai 80-metį paminėjusio kompozitoriaus, pedagogo Osvaldo Balakausko ir baigiant kompozicijos studijas Didžiojoje Britanijoje pradėsiančio Ryčio Juškaičio kūriniu. Efektingus Ramintos Šerkšnytės ir Gintaro Sodeikos opusus su orkestru gros Liudas Mockūnas, saksofonininkas ir kompozitorius, kurio vardas, pasak muzikologės Jūratės Kučinskaitės, „garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą“. Skambės ir jauniausios kartos kūrėjo Dominyko Digimo muzika, susižėrusi net 3 apdovanojimus 2017 m. geriausio lietuvių kompozitoriaus kūrinio rinkimuose.
Patyręs profesionalų ansamblis fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras interpretuos Loretos Narvilaitės kompoziciją, kurioje „nuolat pulsuojanti, besiveržianti į priekį ir aukštį garsų tėkmė sklaido debesis virš industrinio liūdesio miesto...“
