KLAIPĖDOS MIESTO
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
English
2017 m. gruodžio 16 d., šeštadienis

Biudžetinė įstaiga. Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas -188710823
Liepų g. 11, 91502, Klaipėda.
Tel. (+370 46) 396 066, faks. (+370 46) 410 047,
el. p. info@klaipeda.lt, el. p. dokumentams dokumentai@klaipeda.lt



E. PETICIJOS
    Pateikti oficialią peticiją
Naujienlaiškis
Įveskite savo el. paštą ir sužinokite apie mūsų naujienas pirmieji!
Dienos naujienos
Mėnesio naujienos
Pagrindinė grupė
Savaitės naujienos

 

Naujienos
KLAIPĖDA PERDAVĖ KULTŪROS SOSTINĖS TITULĄ

Visus metus kultūrinėmis iniciatyvomis kunkuliavęs uostamiestis, pradėjo paskutinį oficialų savo, kaip Lietuvos – kultūros sostinės mėnesį. Nors bendruomenę suvieniję renginiai kvies ir ateinančiais metais, o miesto kultūrai skiriamos investicijos ir dėmesys tik didės, kultūros sostinės titulą šeštadienio vakarą Klaipėda perleido Marijampolei.

Gruodžio 2-ąją, Teatro aikštėje pradėdama žiemos švenčių laukimą, Klaipėda ne tik įžiebė svarbiausią Kalėdų simbolį – eglutę, bet ir pažymėjo turtingus „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ metus. Šventinį vakarą Klaipėdoje lankėsi garbingi svečiai, tarp kurių Lietuvos Respublikos Kultūros ministrė  Liana Ruokytė Jonsson, LR Seimo nariai, žinomi kultūros ir meno pasaulio atstovai bei kultūros sostinės titulą perimančios Marijampolės delegacija.

Įžiebus kalėdines šviesas, oficialioji „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ renginio dalis persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą. Viso šventinio vakaro metu, iš pradžių Teatro aikštėje, vėliau Klaipėdos dramos teatre, svečius lydėjo Klaipėdos - kultūros sostinės simboliu tapę choreografės Agnijos Šeiko ir šviesos menininko Lino Kutavičiaus sukurti smilgininkai.

Turtingi ir daugiau nei 300 renginių dovanoję „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ metai, pristatyti metų nuotaiką, renginius ir kūrėjus atspindinčiuose vaizdo siužetuose - „Neužšąlantis menas“, „Neužšąlanti istorija“, „Neužšąlantis miestas“, „Neužšąlanti jūra“, „Neužšąlanti klasika“. Emocingus renginių vaizdus lydėjo Klaipėdos menininkų, atlikėjų pasirodymai - pirmieji scenoje pasirodė šokio teatro „Padi Dapi Fish“ šokėjai atlikę šokio-istorinio vyksmo spektaklio – „Neužšąlantys namai“ ištrauką, platformą „Neužšąlanti klasika“ iliustravo Klaipėdos violončelių kvartetas, „Neužšąlančią jūrą“ nuspalvino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Jono Sakalausko ir operos solisto Mindaugo Rojaus duetas,  fotografo daina iš Klaipėdos dramos teatro spektaklio „Pašaliniams draudžiama“ pristatė „Neužšąlančio meno“ platformą, Klaipėdos krašto žmonių - etnokultūros ir Tautinių kultūrų centro kolektyvai pripildė „Neužšąlantį miestą“.

Gausiai susirinkusią kultūrinę bendruomenę savo apsilankymu pagerbė ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministrė.

„Klaipėda visuomet garsėjo savo laisva dvasia ir kūrybingais žmonėmis. Pastarieji metai tik patvirtino tai, ką jau žinojome: klaipėdiečių kūrybingumas, vidinė laisvė ir atvira širdis sudaro tokį sprogstamąjį mišinį, kuris nepalieka abejingo nei vieno. Šis uostas yra būtent ta vieta, kuri, tikiu, ir ateityje suburs labai daug laisvų, kūrybingų sielų, o patys gražiausi, originaliausi sumanymai nuleis savo inkarus“, - Lietuvos Respublikos Kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson.

Sveikinimo kalboje miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, jog kultūra visada buvo ir bus uostamiesčio prioritetas.

„Tai buvo išskirtiniai metai išskirtiniam miestui. Visada randu daugybę epitetų, daugybę palyginimų kuo mūsų miestas išskirtinis, tačiau kita vertus - juk kiekvienas miestas ar miestelis kaip ir žmogus turi savo išskirtinumą. Tačiau suraskite miestą-uostą, kur tokie rūsčią pareigą atliekantys laivai kaip vilkikai šoka valsą, parodykite man miestų, kurių teatro vadovai dainuoja ir tą daro profesionaliai. Esame išskirtiniai savo bendryste, savo dvasia ir savo tikrumu. Kultūros sostinės titulas – ne loterijos bilietas, kurį ištraukė laiminga ranka. Tai įvertinimas, įprasminęs visos miesto kultūrinės bendruomenės ilgametį darbą“, - Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas

Renginį vainikavo iš Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko rankų Marijampolės miesto merei Irenai Lunskienei įteiktas Lietuvos kultūros sostinės simbolis – gintarinis medis.

„Didžiulė garbė, atsakomybė ir našta iš vienintelio Lietuvos uostamiesčio, išskirtinio ir unikalaus miesto, perimti kultūros sostinės titulą. Bet kaip meras sakė – ar daug žinot Lietuvos miestų kur gimė Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis - mes pasistengsime kultūros sostinės vėliavą nešti oriai ir atsakingai. Jūs neatplauksit laivais pas mus – nes mūsų krašte lygumos, tačiau nuoširdžiai visus kviečiame aplankyti 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinę“, - perimdama kultūros sostinės simbolį - gintarinį medį, sakė Marijampolės miesto merė Irena Lunskienė.

Renginį vainikavo į teatro salę paskutinį kartą sugrįžę kultūros sostinės simboliai - smilgininkai, kurie įteikdami kultūros sostinės metų atminimo knygas, susirinkusius svečius įpareigojo „perduoti, kad neužšaltų“.

„Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės 2017“ programai įgyvendinti šiemet buvo skirta daugiau nei milijonas eurų, o iš viso per šiuos metus kultūrai iš uostamiesčio biudžeto, neįskaitant infrastruktūros atnaujinimo projektų, skirta daugiau nei 7 milijonai. Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu,  kultūra jau tapo vienu iš pagrindinių miesto prioritetų, tad ateinančiais metais, nors Klaipėdos ir nebepuoš kultūros sostinės karūna, finansavimas šiai sričiai išliks panašus. 

 

Faktai:

320 renginiai

Iš jų – net 10 pirmąkart užgimusių festivalių

85 renginių organizatoriai

84 renginių vietos 

20 proc. daugiau Klaipėdą aplankiusių turistų

Projekto „Muzė veža“ autobusai nuvežė 206 tūkst. km.

Klaipėdą aplankiusių burlaivių ilgis daugiau kaip 2008 metrai arba 9 Eifelio bokštai

Socialiniuose tinkluose pasiekta daugiau nei 3 mln. auditorija

Filmų festivalis „GoDebiut“ sulaukė per 700 debiutuojančių filmų paraiškų iš viso pasaulio

Projektuose pristatyti kūrėjai iš daugiau nei 50-ies šalių ir svarbiausia visi Klaipėdos menininkai

 

ĮVYKĘ RENGINIAI

„Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės“ projekto programa – „neužsąlantis kultūros uostas“, struktūriškai suskirstyta į 5 atskiras dalis–kūrybines platformas.

„Neužšąlanti istorija“ suvienijo istorinei Klaipėdos krašto atminčiai ir paveldui aktualizuoti skirtus kultūros lauko įvykius: „Muzė veža“, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, Klaipėdos miesto gimtadienis ir speciali džiazo oratorija, reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas projektas „Neužšąlantys namai“, muzikinė procesija ,,Klaipėdos istorijos kelias“.

„Neužšąlanti klasika“ – apjungė Klaipėdoje kuriamus ir pristatomus klasikinius menus: „Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis“, „Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki P. Domšaičio“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika kviečia kiekvieną“, „Klaipėdos kariliono festivalis“, „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“.

„Neužšąlanti jūra“ suvienijo jūrinę kultūrą aktualizuojančius kultūros lauko įvykius: „Klaipėdos laivų paradas“, „Baltic Sail“, „Jūros šventė“, „The Tall Ships Races 2017“.

„Neužšąlantis menas“ - šiuolaikiniam menui, kūrybinėms industrijoms bei inovacijoms skirti projektai: „Klaipėdos mados savaitė“, Klaipėdos tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“, XXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis, gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, Kūrybinė platforma „Menų zona“, šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“, Baltijos šalių debiutinių filmų festivalis „Go Debut“, Kinijos šiuolaikinio meno paroda „Who am I“?/Kas aš esu?“, skulptūrų viešosiose erdvėse projektas „Viešas dialogas III“, festivalis „Permainų muzika“, „Jauno teatro dienos“, tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.

„Neužšąlantis miestas“ - sutelkė miesto daugiakultūriškumo pristatymui, bendruomeniškumo skatinimo idėjai skirtus projektus: Klaipėdos šviesų festivalis, Vilties bėgimas (ir kiti „Vilties miesto“ renginiai), festivalis „EDIT Klaipėda Street Art“, tarptautinis VI tautinių kultūrų festivalis „Tautinių kultūrų diena - 2017“, Baltijos jūros regiono šalių kultūros forumas „Common Sea – Common Culture“, provokacija-miuziklas „Familia“, Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui, chorinės muzikos festivalis „Klaipėdai - Baltijos daina“, XI Tarptautinis kalvystės simpoziumas ,,Keturi vėjai“, finalinis projekto „Folkšokas 2017“ koncertas, projektas „Dainos ir jūros pašaukti“.

 

 

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarų sąrašas (0)
         
         

© Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga.
Pasitikėjimo telefonas: (+370 46) 217 888
Sprendimas: IDAMAS