KLAIPĖDOS MIESTO
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
English
2017 m. kovo 24 d., penktadienis

Biudžetinė įstaiga. Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas -188710823
Liepų g. 11, 91502, Klaipėda.
Tel. (+370 46) 396 066, faks. (+370 46) 410 047,
el. paštas info@klaipeda.lt. Pasitikėjimo telefonas (+370 46) 217 888. 

TuristuiApie miestą



E. PETICIJOS
    Pateikti oficialią peticiją
Naujienlaiškis
Įveskite savo el. paštą ir sužinokite apie mūsų naujienas pirmieji!
Dienos naujienos
Mėnesio naujienos
Pagrindinė grupė
Savaitės naujienos

 

Apie miestą


Klaipėda, seniausias Lietuvos miestas ir jos vienintelis uostas, turintis  158 541 gyventoją (2013 m. duomenys), yra unikalus svarba savo šaliai. Pasak amerikiečių istoriko Eriko Senno, Lietuva be Klaipėdos yra lyg kūnas be galvos. Lyg sudėtingo likimo žmogus, šis miestas turėjo du vardus. Nuo seniausių laikų šią vietą lietuviai vadino Klaipėda. Rašytiniuose šaltiniuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiške Klaipėdos vardas paminėtas pirmą kartą1413 m. Žymus lietuvių lingvistas Kazimieras Būga, remdamasis kuršių etimologija, teigė, kad šis vardas kilęs iš žodžių “klaips” ir “ėda”, kas reikštų “duonos valgytojai”.

XIII a. pradžioje vokiečių Ordinai pradėjo kolonizuoti Baltų žemes. 1252 m. užgrobtoje teritorijoje Livonijos ordinas pastatė gynybinę pilį ir pavadino ją Memelburgu, vėliau – Mėmeliu. Prie Baltijos jūros, Kuršių marių ir Danės upės pastatyta pilis buvo svarbių prekybinių ryšių sankirtoje ir prie vienintelio saugaus bei patogaus kelio, jungiančio Vokietijos ir Livonijos ordinus. Miestas formuotas romėnų karinės stovyklos pavyzdžiu. Lietuviai ne kartą puolė Klaipėdos pilį, ji buvo deginta, atstatyta ir vėl sudeginta. Tik 1422 metais sudarius Melno Taikos sutartį, atsirado galimybė ramesniam miesto vystymuisi.

XVI a. Klaipėdoje pradėti rinkti jūros muito mokesčiai. Įsikūrė pirklių gildija, kuriai buvo suteikta laisvos prekybos privilegija su neriboto importo – eksporto ir laivų statybos teise. Pilni prekių laivai plaukė per Klaipėdos uostą į Amsterdamą ir atgal. Klaipėda suklestėjo17 a. Vazos karų metu tarp Lietuvos bei Lenkijos iš vienos pusės  ir Švedijos - iš kitos. XVIII a. medienos ir maisto produktų reeksportas iš Klaipėdos pasuko į Londoną – anglų kalba skambėjo Klaipėdos gatvėse. Palaipsniui žengta link tikrojo jūrinio miesto: pagilintas uostas ir Danės upė, įsikūrė laivų statyklos, pastatytas švyturys. 1801 m. miestas jau turėjo 27 vietinės statybos burinius laivus.

Klaipėda yra buvusi ir karališkuoju miestu. 1806 m. Prancūzijos imperatoriui Napoleonui okupavus Prūsiją, Klaipėda - vienintelis neužimtas šalies miestas – tapo šalies sostine. Daugiau nei metus Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė su dvariškiais rezidavo Klaipėdoje. Jų rezidencija buvo pirklio Krescencijaus namai, kur dabar įsikūrusi miesto Rotušė. 1807 m. spalio 9 d. Klaipėdoje  paskelbtas baudžiavos panaikinimo Prūsijoje aktas.

1854 m. Klaipėda smarkiai nukentėjo nuo didelio gaisro. Trys bažnyčios, 83 sandėliai, ištisi gyvenamieji kvartalai išnyko iš miesto panoramos. Tačiau Krymo karas, anglų kariniams laivams užblokavus Baltijos ir Rusijos uostus, Klaipėdos pirkliams atnešė neapsakomus turtus. Tarp jų buvo ir Heinrichas Šlymanas, Trojos atradėjas, kuriam pavyko kapitalizuoti didžiulį turtą iš komercinių operacijų tarp Rusijos ir Vakarų Europos uostų – taip pat ir per Klaipėdos uostą.

XIX a. ekonominę revoliuciją Klaipėdoje pradėjo anglai: vienas Jorkšyro pirklys pastatė du fabrikus, turėjo keletą įvairių garu varomų gamyklų. 1873 m. pabaigta Vilhelmo kanalo statyba, sujungusio Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu. Atlikti didžiuliai geležinkelio statybos darbai, pastatytas tiltas per Danę. 1900 m. atidarytas didžiausias Klaipėdos regione celiuliozės fabrikas. Klaipėda tapo industrinės Europos dalimi.

Vokietijai pralaimėjus I Pasaulinį karą, Versalio sutarties pagrindu Antantės sąjungininkų vardu Klaipėdą laikinai valdė prancūzai. Didžiosios Lietuvos vyriausybė ne tik dėjo diplomatines pastangas atgauti Klaipėdą, bet ir surengė drąsiausią tarptautinį žygį. 1923 m. sausio 15 d. 1500 Lietuvos karių ir šaulių įžengė į Klaipėdą. Prancūzai pasidavė. Vasario 17 d. didžiausios Europos valstybės Paryžiuje pasirašė Klaipėdos regiono perdavimo Lietuvos Respublikai konvenciją.

Prasidėjo Klaipėdos integracija į Lietuvos ekonomiką ir kultūrą. Vyriausybė skyrė rimtą dėmesį uosto modernizavimui, Lietuvos karo laivyno kūrimui. Svarbiausios nacionalinės monopolijos įkūrė savo padalinius. Naujas Žemaičių plentas sujungė Klaipėdą su Kaunu, įkurti Prekybos ir Pedagoginis institutai. Lietuvos kaip jūrinės valstybės, idėjai skleisti,1934 m. pirmą kartą surengta Jūros šventė.

Deja, 1939 m. kovą nacistinei Vokietijai pateikus ultimatumą, Lietuvos vyriausybė buvo priversta grąžinti Klaipėdą Vokietijai. Propagandiniais tikslais į Klaipėdą kariniu laivu atvyko pats Hitleris ir iš Dramos teatro balkono sveikino klaipėdiečius „nusimetus gėdingus Versalio sutarties uždėtus pančius“. Jis sakė, kad „nuo šiol Memelis amžinai priklausys Reichui“. Vokietijai užpuolus TSRS, 1941 m. birželio 22 d. Klaipėdą jau bombardavo sovietinė aviacija. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių armija užminavo ir susprogdino visus miesto strateginius objektus. Visiems gyventojams buvo įsakyta pasitraukti į Vokietiją. 1945 m. sausio 28 d., kai Raudonoji armija įžengė į Klaipėdą, sugriautame mieste rasti tik 28 gyventojai. 

Visų gyventojų evakuacija lėmė, kad septynis šimtmečius turinti miesto vokiečių ir lietuvių sambūvio tradicija buvo nutraukta. Klaipėdoje apgyvendinti naujakuriai iš visos TSRS. Klaipėda tapo Sovietų Sąjungos ekonomine provincija su labai gerai išvystyta žvejybos pramone. Aštuntajame dešimtmetyje miesto vadovai lietuviai pasirodė esą ne paklusnūs sistemos sraigteliai, bet miesto patriotai. Suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas, įsikūrė Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetai, pastatyti nauji gyvenamieji kvartalai. 1986 m. pradėjo veikti tarptautinė perkėla Klaipėda - Mukranas. Ji aptarnauja didžiausius pasaulyje keltus, kurių deniuose – geležinkelio vagonai su kroviniais. Šis faktas užfiksuotas Gineso rekordų knygoje. Svarbiausias šios perkėlos statybos tikslas buvo aprūpinti sovietinę armiją Rytų Vokietijoje. Tačiau istorija įnešė savo esmines korekcijas: po kelerių metų per šią perkėlą iš Vokietijos Sovietų armija buvo išvesta.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Klaipėda pradėjo naują epochą. Pereinamasis laikotarpis iš sovietinės planinės ekonomikos į laisvąją rinką buvo mažiau skausmingas nei kitur Lietuvoje. Niekada anksčiau Klaipėda nebuvo patyrusi tokio pramoninių, gyvenamųjų namų, komercinių objektų statybos bumo kaip per pastarąjį dvidešimtmetį. 1990 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas nuolat modernizuojamas, pastatyti nauji terminalai. 2011 m. uosto metinė krovinių apyvarta pasiekė visų laikų rekordą – perkrauta 36,5 mln. krovinių. Kruiziniai laineriai ir prestižinių tarptautinių regatų burlaiviai plaukia į Klaipėdą. Mieste kuria aukšto lygio atlikėjai ir jų grupės, dailininkai, skulptoriai, veikia teatrai. Organizuojami tradiciniai miesto ir tarptautiniai kultūriniai renginiai. Miestas palaiko ryšius su 20 miestų partnerių visame pasaulyje ir tapo pirmuoju Lietuvos miestu už tarptautinę veiklą apdovanotu aukščiausiais Europos apdovanojimais.

Šiandien Klaipėda yra dinamiškas Lietuvos uostamiestis, pasirengęs pasitikti nūdienos iššūkius.

 

Atgal
Paskutinis atnaujinimas: 2016-08-22 09:40:30
         
         

© Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga.
Pasitikėjimo telefonas: (+370 46) 217 888
Sprendimas: IDAMAS