KLAIPĖDOS MIESTO
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
English
2017 m. kovo 25 d., šeštadienis

Biudžetinė įstaiga. Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas -188710823
Liepų g. 11, 91502, Klaipėda.
Tel. (+370 46) 396 066, faks. (+370 46) 410 047,
el. p. info@klaipeda.lt, el. p. dokumentams dokumentai@klaipeda.lt. Pasitikėjimo telefonas (+370 46) 217 888. 

VerslininkuiEkonominė situacija



E. PETICIJOS
    Pateikti oficialią peticiją
Naujienlaiškis
Įveskite savo el. paštą ir sužinokite apie mūsų naujienas pirmieji!
Dienos naujienos
Mėnesio naujienos
Pagrindinė grupė
Savaitės naujienos

 

Ekonominė situacija


Ekonominė situacija


Klaipėda šiandien yra pramonės, verslo, švietimo ir mokslo, kultūros ir sporto, sveikatos, turizmo ir rekreacijos, administracinis centras. Istoriškai susiklostė, kad Klaipėda yra viena sėkmingiausiai besivystanti savivaldybė Vakarų Lietuvoje.  Miestas sukuria apie 12 proc. šalies BVP ir beveik 80 proc. Vakarų Lietuvos BVP. Mieste gyvena apie 156 tūkst. gyventojų.

 Regioninis BVP mln. Eur, regioninis BVP vienam gyventojui tūkst. Eur, 2014 m. duomenys:

Teritorija

Regioninis BVP vienam gyventojui (tūkst. Eur)

Regioninis BVP mln. Eur

Lietuvos Respublika

12,4

36 444,4 (100 %)

Klaipėdos apskritis

13,1

4 287,8 (11,8 %)

Kauno apskritis

12,3

7 189,7 (19,7 %)

Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai (pagal 2016 m. kovo 10 d. duomenis LR finansų ministerijos  parengtą ekonominės raidos scenarijų)

 

Rodiklio pavadinimas

ESS 2010 kodas

2015

2016

2017

2018

2019

1. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) palyginamosiomis kainomis pokytis, procentais

B1*g

1,6

2,3

2,7

2,5

2,5

2. BVP palyginamosiomis kainomis, mln. Eur

B1*g

33457,3

34227,1

35161,5

36031,5

36924,6

3. BVP to meto kainomis pokytis, procentais

B1*g

1,9

3,1

5,0

4,8

4,8

4. BVP to meto kainomis, mln. Eur

B1*g

37123,6

38262,1

40171,1

42106,3

44134,6

5. Darbo našumo (BVP palyginamosiomis kainomis vienam užimtam gyventojui) pokytis, procentais

 

0,4

0,2

1,9

2,3

2,5

BVP palyginamosiomis kainomis sudedamųjų dalių pokytis, procentais 

6. Namų ūkių vartojimo išlaidos

P.3

4,9

5,5

4,2

4,0

3,8

7. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

P.3

2,0

0,9

0,9

0,6

0,6

8. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas

P.51

10,3

-2,6

6,3

6,5

6,7

9. Prekių ir paslaugų eksportas

P.6

-0,2

4,9

2,8

3,1

3,3

10. Prekių ir paslaugų importas

P.7

6,0

4,0

4,4

4,6

4,9

ESS – Europos sąskaitų sistema 

Darbo rinkos rodikliai

 

 Rodiklio pavadinimas

2015

2016

2017

2018

2019

1. Užimtų gyventojų skaičius (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), tūkst. asmenų

1334,9

1342,2

1345,7

1346,5

1347,2

2. Užimtų gyventojų skaičiaus (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį) pokytis, procentais

1,2

0,6

0,3

0,1

0,1

3. Nedarbo lygis (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), procentais 

9,1

8,0

7,1

6,3

5,4

4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Eur

712,1

753,4

798,2

847,2

899,9

5. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, procentais

5,1

5,8

6,0

6,1

6,2

6. Darbo užmokesčio fondas, mln. Eur

9075,0

9695,5

10325,4

10991,4

11711,8

7. Darbo užmokesčio fondo pokytis, procentais

6,7

6,8

6,5

6,5

6,6

 Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas

2015

2016

2017

2018

2019

pokytis, procentais

1. BVP defliatorius

0,2

0,7

2,2

2,3

2,3

2. Namų ūkių vartojimo išlaidų defliatorius

-0,9

0,7

2,2

2,5

2,5

3. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius

5,5

3,9

3,7

3,4

3,4

4. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo defliatorius

1,3

1,4

2,0

2,0

2,0

5. Eksporto (prekių ir paslaugų) defliatorius

-4,0

-2,8

1,9

2,0

2,0

6. Importo (prekių ir paslaugų) defliatorius

-6,9

-3,9

2,3

2,3

2,3

7. Suderintas vartotojų kainų indeksas (vidutinis metinis)

-0,7

0,7

2,2

2,5

2,5

Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas

2015

2016

2017

2018

2019

1. JAV dolerio ir euro keitimo kursas 

1,110

1,120

1,120

1,120

1,120

2. Pasaulio BVP augimas, procentais 

3,1

3,1

3,4

3,4

3,4

3. Europos Sąjungos BVP augimas, procentais

1,8

1,7

1,6

1,6

1,6

4. Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais

0,5

1,1

1,6

1,6

1,6

5. Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį)

53,4

45,3

52,7

52,7

52,7

Eksporto rinkų augimas apskaičiuotas kaip svertinis ES ir NVS BVP pokyčių vidurkis. Svoriai atitinka Lietuvos eksporto į šiuos šalių blokus dalį 

Šaltinis: http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus


Bendroji pridėtinė vertė (BPV) – atskiros ekonominės veiklos rūšies ar institucinio sektoriaus veiklos rezultatų grynoji vertė. Bendroji pridėtinė Klaipėdos apskrities vertė 2014 m. sudarė 3872 mln. Eur.

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra Klaipėdos apskrityje

Ekonominės veiklos sektorius

%

 

Žemės ūkis medžioklė, miškininkystė, žuvininkystė

2,5 %

Statyba

7,5 %

Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas nuoma ir kita verslo veikla

14,6 %

Viešasis valdymas; paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla

10,9 %

Pramonė

23,9 %

Prekyba, viešbučiai ir restoranai, transportas, sandėliavimas ir ryšiai

40,5 %

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV (2014 m. gruodžio 31 d.)

Prekių eksportas – tai šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat laikinai iš užsienio įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimas iš šalies. Remiantis Statistikos departamento prie LPV duomenimis, 2015 m. pagrindinės Klaipėdos apskrities įmonių užsienio partnerės buvo Vokietija, Švedija, Jungtinė karalystė, Lenkija, Norvegija, Latvija, Prancūzija, Ispanija, Danija.

 Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal apskritis, 2011-2015 m.

 

Lietuviškos kilmės prekių eksportas (vertė, tūkst. Eur.)

Teritorija

2011 M04

2012 M04

2013 M04

2014 M04

2015 M04

Lietuvos Respublika

901 222,0

1 157 764,2

1 192 439,1

1 176 401,3

1 074 742,4

Alytaus aps.

24 419,4

21 227,9

25 308,8

26 334,8

30 000,2

Kauno aps.

207 865,6

187 695,9

206 648,5

227 617,6

210 251,9

Klaipėdos aps.

146 063,9

161 953,7

206 008,1

224 265,6

169 054,3

Marijampolės aps.

26 286,4

28 968,3

30 932,4

33 631,8

29 898,9

Panevėžio aps.

61 354,9

59 970,2

69 291,2

62 730,0

71 217,6

Šiaulių aps.

46 895,0

49 154,0

59 446,5

65 027,0

76 230,8

Tauragės aps.

8 034,0

9 512,7

13 858,8

15 308,2

18 233,6

Telšių aps.

232 829,8

479 783,0

395 162,9

331 939,3

267 903,5

Utenos aps.

20 277,4

19 019,4

25 817,2

24 636,3

21 604,6

Vilniaus aps.

127 195,4

140 479,1

159 964,8

164 910,7

180 347,0

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Lietuviškos kilmės eksportas

Teritorija

Laikotarpis (2014-12-31)

Laikotarpis (2015-11-30)

Klaipėda

15,5 %

15,4 %

Kaunas

20,3 %

21,9 %

Vilnius

15,9 %

17,4 %

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Klaipėdos apskrities eksporto apžvalgą pateikia VšĮ Versli Lietuva:

2014 m. Klaipėdos apskrities eksporto vertė sudarė 2,1 mlrd. eurų ir nuo 2010 m. padidėjo 27,7 proc. Apskritis užsienio prekybos intensyvumo rodikliai vieni stipriausių šalyje, pavyzdžiui – vienam dirbančiajam eksporto vertė sudarė 13,2 tūkst. eurų, tai antras rezultatas šalyje. Esminiai Klaipėdos apskrities eksporto veržlumo veiksniai – užsienio kapitalo investicijos gamybiniame sektoriuje, išplėtota laisvosios ekonominės zonos veikla ir stipri orientacija į užsienio rinkas (pavyzdžiui, didžiausia Lietuvoje tabako pramonės įmonė absoliučiai visą savo produkciją realizuoja užsienio rinkose). Klaipėdos apskritis yra antra pagal eksporto dalį, kurią sukuria smulkios ir vidutinės įmonės, tačiau tikėtina tai labiau lemia į prekybą orientuotos, t. y. labiau iliustruoja aktyvią tranzito ir reeksporto veiklą susijusią su jūrų uostu.

Klaipėdoje apskrityje pirminės formos plastikų gamyba (chemijos pramonės sritis), baldų ir medžios apdirbimo bei tabako pramonės kartu generuoja daugiau negu 50 proc. viso apskrities eksporto (2014 m. atitinkamai vertės sudarė 474,1, 373,5 ir 361,1 mln. eurų). Iš šių veiklų per penkerius metus daugiausia padidėjo tabako pramonės eksportas ir palyginti su 2010 m. užsienio rinkose jų pardavimai padvigubėjo (102,7 proc. plėtra); baldų ir medžio bei pirminių plastikų eksporto plėtros rodikliai atitinkamai siekė 58,8 ir 2,1 proc. Gana reikšmingą dalį apskrities eksporto taip pat turi maisto ir gėrimų, inžinerinė ir metalo pramonės, visų jų eksporto dalis 2014 m. viršijo 5 proc. ir taip pat rodė teigiamus pokyčio rodiklius palyginti su 2010 m.

Klaipėdos apskrities įmonės daugiausia eksportavo į Vakarų Europos valstybes ir Šiaurės šalis, kur bendras 2014 m. eksportas viršijo 50 proc. Daugiausia eksportuota į Vokietiją ir Švediją, 2014 m. eksporto vertė atitinkamai siekė 227,9 ir 221,9 mln. eurų. Eksporto vertė viršijo 100 mln. eurų į Lenkiją (197,8 mln. eurų), Norvegiją (117,2 mln. eurų), JK (117,1 mln. eurų), Turkiją (108,8 mln. eurų) ir Daniją (101,1 mln. eurų). Į Baltijos šalis Klaipėdos įmonės eksportavo už 112,9 mln. eurų (atitinkamai į Latviją ir Estiją už 76,0, 36,8 mln. eurų), o į NVS – už 76,2 mln. eurų (iš kurių 41,7 mln. eurų sudarė eksportas į Rusiją) ir tai buvo vienintelė šalių grupė į kurią eksportuota mažiau negu 2010 m.

Ūkio subjektai Klaipėdoje

2015 m. Klaipėdoje veikė 6271 ūkio subjektai, 5290 įmonių priskiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių grupei. 

Pagrindinių Klaipėdos apskrities eksportuojančių veiklų apžvalgą tenka pradėti nuo pirminių plastikų pramonės, kurios eksporto vertė 2014 m. sudarė 22 proc. viso apskrities eksporto (arba 474,1 mln. eurų). Iš esmės visą šią eksporto vertę sukuria dvi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios įmonės, kurios sudaro reikšmingą dalį visos Europos Sąjungos polietilentereftalato (PET) granulių gamybos. 2014 m. šie produktai buvo eksportuoti į daugiau negu 30 rinkų. Daugiausia PET eksportuojama į Vokietijos ir Lenkijos rinkas, 2014 m. šios dvi rinkos sudarė atitinkamai 20,2 ir 16,5 proc. (arba 95,9 ir 78,3 mln. eurų eksporto vertės). Palyginti su 2010 m. labiausiai eksportas sumažėjo į Vokietiją (61,1 mln. eurų), o labiausiai padidėjo į Portugaliją (20,6 mln. eurų). Suminiai pokyčiai rodo, kad 2010–2014 m. PET eksportas padidėjo 2,1 proc., o eksporto geografija pasipildė bent keliomis naujomis rinkomis.

Klaipėdos apskrities baldų ir medžio apdirbimo pramonės eksportas 2014 m. siekė 373,5 mln. eurų ir tai buvo trečia didžiausia vertė po Vilniaus ir Kauno apskričių. Baldų ir medžio apdirbimo pramonės produktų 2014 m. eksportuota į daugiau negu 50 rinkų. Tais metais daugiau negu trečdalį visos eksportuotos produkcijos vertės sudarė mediniai baldai (neidentifikuotos kategorijos), jų vertė siekė 128,0 mln. eurų, taip pat nemažai eksportuota medinių baldų dalių ir medinių statinių (vertė sudarė atitinkamai 82,6 ir 41,7 mln. eurų). 2014 m. pagrindinės Klaipėdos apskrityje pagamintų baldų ir medžio apdirbimo produktų eksporto rinkos buvo Švedija ir Vokietija (atitinkamai už 61,0 ir 57,9 mln. eurų). Nemažai eksportuota ir į Norvegiją (43,5 mln. eurų iš kurių beveik 70 proc. sudarė medinių statinių eksporto vertė), JK (39,7 mln. eurų) ir JAV  (36,7 mln. eurų).

Klaipėdos apskrityje veikia vienintelė šalyje tabako gamykla, kurios 2014 m. eksporto vertė sudarė 361,2 mln. eurų. Gamykloje pagaminta produkcija Lietuvos rinkoje nerealizuojama, tačiau eksportuojama į daugiau negu 30 rinkų. Daugiau kaip 70 proc. eksportuotos produkcijos sudarė cigaretės, maždaug 25 proc. –  rūkomasis tabakas (neidentifikuota kategorija), likusią dalį sudaro cigarų ir kiti tabako gaminių eksportas. 2014 m. daugiausiai tabako gaminių eksportuota į Alžyrą (67,2 mln. eurų), Švediją (55,1 mln. eurų) ir Nyderlandus (36,5 mln. eurų).

Tiesioginės užsienio investicijos. Tai kiekvienos teritorijos plėtrai aktualus veiksnys. TUI nauda ekonomikai yra ne tiek gaunamos lėšos, kiek užsienio šalių gerosios patirties perėmimas, naujų verslų, darbo vietų kūrimas, inovatyvių sprendimų diegimas. TUI yra vienas svarbiausių tam tikros teritorijos plėtrą apibūdinančių veiksnių, joms skiriamas itin didelis dėmesys.

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje

 

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje | EUR

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Lietuvos Respublika

2 930

3 286

3 672

4 072

4 321

4 404

4 673

Klaipėdos apskritis

2 562

2 834

3 072

3 115

2 925

3 078

3 732

Klaipėdos m. sav.

3 660

4 227

4 398

4 552

4 046

4 452

5 578

Kauno apskritis

1 849

1 927

2 225

2 521

2 196

2 553

2 612

Kauno m. sav.

2 904

2 883

3 605

3 810

3 171

3 574

3 446

Vilniaus apskritis

6 934

7 672

8 582

9 649

10 796

11 442

11 830

Vilniaus m. sav.

10 053

11 122

12 411

13 911

15 460

16 313

16 729

Šiaulių apskritis

445

529

569

597

636

707

641

Šiaulių m. sav.

591

737

698

710

748

966

709

Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva 2016-10-24 apžvalga ,,Klaipėdos apskrities ekonomikos raidos tendencijos”, http://www.verslilietuva.lt/uploads/media/580deca5d8ad5/2016.10.25_Klaipeda.pdf

 

Materialinės investicijos (toliau - MI) – ataskaitinio laikotarpio išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris bus naudojamas daugiau nei vienerius metus, įsigyti, sukurti ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti (rekonstravimas, remontas) iš visų finansavimo šaltinių. Pagrindiniai materialinių investicijų šaltiniai: valstybės iždas, savivaldybės biudžetas, nuosavos lėšos ir banko kreditai. Materialinių investicijų šaltinių struktūroje dominuoja nuosavos lėšos, antrąją vietą užima bankų kreditai.

Materialinės investicijos, 2012-2014 m.

Teritorija

Materialinės investicijos, tūkst. Eur

2012

2013

2014

Lietuvos R.

5 305 553

5 933 867

5 594 813

Klaipėdos apskr.

638 858

828 618

864 625

Klaipėdos m. sav.

384 049

512 376

523 254

Kauno m. sav.

496 368

500 323

559 886

Šiaulių m. sav.

142 115

162 281

174 656

Vilniaus m. sav.

1 771 749

2 008 253

1 832 082

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV


 Bedarbių skaičius 2011-2015 m., registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis | proc.

Administracinė teritorija

2011

2012

2013

2014

2015

Lietuvos Respublika

13,1

11,7

10,9

9,5

9,1

Klaipėdos aps.

12,3

10,4

9,4

8,1

7,9

Klaipėdos m. sav.

11,6

9,3

8,4

7,2*

6,8*

Kauno m. sav.

11,7

10,6

9,6

8,2

7,3

Šiaulių m. sav.

10,7

9,1

8,1

6,3

5,7

Vilniaus m. sav.

10,8

9,1

8,1

6,9

6,4

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, *UAB Swedbankas finansų institutas 


Gyventojų skaičius

Gyventojų skaičius Klaipėdos m. sav. 2015 m. liepos 1 d. sudarė 155 032, Klaipėdos apskrity – 325 534. Iš viso Lietuvoje gyveno 2 904 922 gyventojai, 2016 m. sausio 1 d. - 2 888 582.

Makroekonominės prognozės

Lietuvos bankas keturis kartus per metus numato galimas ekonomikos raidos perspektyvas ir apie tai informuoja visuomenę. Prognozės apima pagrindinių makroekonominių rodiklių – infliacijos, bendrojo vidaus produkto, nedarbo lygio, einamosios sąskaitos balanso ir kitų rodiklių – kitimą tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiais.

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2016 m. rugsėjo 12 d.

Metų pradžioje pasaulio ekonomikos augimas atitiko prognozuotąjį. Išsivysčiusių šalių ūkio plėtra atitiko prognozes, o besivystančių šalių ekonomika augo net daugiau, nei prognozuota. Dėl vykdomos skatinamosios politikos geresnė, nei tikėtasi, padėtis susiklostė Kinijoje, Rusijos ekonomikos būklė blogėjo mažiau, nei buvo numatoma. Tačiau artimiausių kelerių metų ekonominės raidos perspektyvą gerokai paveikė Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatai. Neapibrėžtumas dėl to, kaip ateityje pasikeis Jungtinės Karalystės (JK) ir Europos Sąjungos (ES) šalių ekonominiai ir finansiniai ryšiai ir kaip tai paveiks jų ir viso pasaulio ūkio raidą, jau turi ir dar netrumpą laiką turės poveikį ūkio subjektų pasitikėjimui. Tai slopinamai veiks ekonominį aktyvumą, pirmiausia JK. Poveikis bus juntamas ir kitose šalyse bei regionuose. Manoma, kad didžiausią neigiamą poveikį patirs išsivysčiusių Europos šalių ekonomika, o šios šalys itin svarbios mūsų šalies eksportuotojams. Taigi, tarptautinės ekonominės aplinkos perspektyva vertintina kaip pablogėjusi. Kol kas Lietuvos eksportuojančiojo sektoriaus būklė geresnė nei pernai. Praėjusiais metais neaugęs, šių metų pirmąjį pusmetį realusis eksportas buvo 4,3 proc. didesnis nei prieš metus. Patyręs nuosmukį ir veiklą labiau ėmęs orientuoti į Vakarų šalis, plečiasi transporto sektorius. Didėja ir apdirbamosios gamybos sektoriaus, neįskaitant naftos perdirbimo, pagaminama produkcija. Be kitų apdirbamosios gamybos šakų, prie sektoriaus augimo prisideda maisto pramonė. 2015 m. antrojoje pusėje ji pradėjo atsitiesti po nuosmukio, patirto, kai Rusija įvedė importo apribojimus. Vis dėlto likusiais šių metų mėnesiais eksportas gali plėtotis ne taip palankiai. Jo plėtrą gali riboti apdirbamoji gamyba, mažiau augsianti dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų chemijos pramonėje. Eksportą gali mažinti ir numatomas prastesnis grūdinių kultūrų derlius. Esama ir kitų veiksnių, kurie pastebimai riboja ir artimiausiu metu ribos ūkio plėtrą. Svarbus iš jų – gerokai mažesnis ES paramos lėšų panaudojimas. Lėšos iš ankstesnės ES finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) jau nebenaudojamos, o dabartinės ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) lėšos kol kas naudojamos negausiai. Šių metų pirmąjį ketvirtį lėšų iš ES fondų, skirtų kapitalui formuoti, gauta 71,9 proc. mažiau nei prieš metus, ir jos turėtų būti labiau naudojamos tik 2017 m. Toks ES paramos fondų lėšų naudojimas mažina statybos darbų apimtį. Padėtį statybų sektoriuje blogina ir tai, kad mažėja investicijų į gyvenamuosius pastatus. Svarbus šalies ekonominio augimo veiksnys tebėra namų ūkiams palanki padėtis darbo rinkoje. Šiuo metu realusis darbo užmokestis kyla daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Tokią jo raidą visų pirma lemia tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stygius (kvalifikuotų asmenų nedarbo lygis šiuo metu sudaro tik 6,5 %). Prie darbo užmokesčio augimo gerokai prisideda ir padidintas minimalusis darbo užmokestis – jo didinimas šiemet lemia maždaug ketvirtadalį vidutinio darbo užmokesčio augimo. Nors naujų darbuotojų surasti sunku, vis dėlto bendras užimtųjų skaičius didėja. Visa tai prisideda prie gyventojų pajamų augimo, taigi ir privačiojo vartojimo galimybių gerėjimo. Prognozuojamu laikotarpiu, t. y. 2016–2017 m., privatusis vartojimas ir toliau bus svarbus ūkio plėtros veiksnys. Padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad darbo pajamos toliau augs, o tai skatins privatųjį vartojimą. Prognozuojama, kad augs ir eksportas. Tiesa, atsižvelgus į numatomą prastesnę tarptautinės ekonominės aplinkos raidą, iš dalies – ir dėl neapibrėžtumo, susijusio su JK referendumo rezultatais, prognozuojamas eksporto 2017 m. rodiklis gerokai mažinamas. JK referendumo sukeltas neapibrėžtumas turės poveikį ir investicijų raidai, taigi 2017 m. investicijų prognozė irgi mažinama. Numatoma, kad neapibrėžtumas, kylantis dėl JK referendumo rezultatų, Lietuvos realiojo BVP augimo tempą šiemet gali sumažinti 0,1, o kitąmet – 0,2 proc. punkto. Dabar numatoma, kad 2016 m. Lietuvos realusis BVP padidės 2,3 proc. (anksčiau prognozuota 2,6 %), o 2017 m. – 2,9 proc. (3,3 %). Bendrasis kainų lygis kyla nedaug. Pirmųjų septynių šių metų mėnesių bendrasis kainų lygis yra tik 0,5 proc. didesnis nei prieš metus. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet jį labiausiai mažina degalų kainos, krintančios dėl to, kad ir pasaulinės naftos kainos šiemet mažėjo. Tebekrinta ir administruojamosios kainos – mažesnės nei prieš metus yra elektros, dujų, šilumos energijos kainos. Kai kurių administruojamųjų kainų mažinimas nebuvo įtrauktas į ankstesnes prognozes, nes sprendimai dėl jų buvo priimti vėliau, iš dalies ir dėl to šių metų infliacijos prognozė yra mažesnė. Kitaip nei paminėtos kainos, paslaugų kainos didėja, nors ir ne tiek daug, kiek anksčiau. Įtakos tokiai jų raidai turi gerokai augantis privatusis vartojimas ir didėjančios darbo sąnaudos. Šiek tiek kyla ir maisto kainos. Šiemet padidėjo ne tik neapdoroto maisto kainos, kurios ir šiaip gana daug svyruoja, bet ir apdoroto maisto (neįskaitant alkoholinių gėrimų ir tabako) kainos. Tačiau praėjusiais metais, kai maisto pramonė patyrė sunkumų, pastarosios kainos buvo sumažėjusios labiau nei kaimyninėse šalyse Estijoje, Latvijoje ir vidutiniškai euro zonoje. Šiuo metu numatoma, kad likusiais metų mėnesiais bendrasis kainų lygis kils nedaug. Prognozuojama, kad 2016 m. infliacija sudarys 0,7 proc. (anksčiau prognozuota 0,9 %). 2017 m. infliacija turėtų padidėti, nes kol kas manoma, kad pasaulinės energijos žaliavų kainos kitąmet bus didesnės nei šiemet. 

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 2016-2017 m.

 

2016 m. rugsėjo mėn. prognozėa

2016 m. birželio mėn. prognozė

 

2015

2016b

2017b

2015b

2016b

2017b

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)

 

 

 

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

–0,7

0,7

1,8

–0,7

0,9

1,9

BVP defliatoriusc

0,3

0,8

2,0

0,3

0,9

2,0

Darbo užmokestis

5,4

6,8

5,6

5,1

5,7

5,5

Importo defliatoriusc

–6,9

–4,0

1,7

–6,9

–4,0

1,5

Eksporto defliatoriusc

–3,9

–3,6

1,6

–3,9

–3,2

1,4

Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)

Bendrasis vidaus produktasc

1,6

2,3

2,9

1,6

2,6

3,3

   Privačiojo vartojimo išlaidosc

4,8

4,3

3,9

4,8

4,3

3,9

   Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc

1,9

1,3

1,3

1,9

1,2

1,2

   Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymasc

10,9

-3,7

6,5

10,9

1,3

7,2

   Prekių ir paslaugų eksportasc

–0,1

3,3

3,5

-0,1

2,9

4,2

   Prekių ir paslaugų importasc

6,0

2,3

4,1

6,0

2,9

5,2

Darbo rinka

 

 

 

 

 

 

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)

9,1

8,0

7,5

9,1

8,3

7,9

Užimtųjų skaičiusd (%, pokytis per metus)

1,3

1,5

0,0

1,3

0,7

0,1

Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)

 

 

 

 

 

 

Prekių ir paslaugų balansas

–0,4

0,5

–0,1

–0,2

0,4

0,3

Einamosios sąskaitos balansas

–1,7

–0,4

–0,8

–1,7

–0,1

–0,6

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas

1,3

1,3

1,9

1,3

1,9

1,8

aMakroekonominių rodiklių prognozės parengtos pagal informaciją, paskelbtą iki 2016 m. gegužės 17 d.

bPrognozė

c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką

dNacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją

Šaltinis: http://www.lb.lt/makroekonomines_prognozes;

https://www.lb.lt/makroekonomines_prognozes_2016_m_rugsejis

Atgal
Paskutinis atnaujinimas: 2016-11-07 16:07:11
         
         

© Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga.
Pasitikėjimo telefonas: (+370 46) 217 888
Sprendimas: IDAMAS