KLAIPĖDOS MIESTO
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
English
2017 m. rugpjūčio 20 d., sekmadienis

Biudžetinė įstaiga. Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas -188710823
Liepų g. 11, 91502, Klaipėda.
Tel. (+370 46) 396 066, faks. (+370 46) 410 047,
el. p. info@klaipeda.lt, el. p. dokumentams dokumentai@klaipeda.lt. Pasitikėjimo telefonas (+370 46) 217 888. 

VerslininkuiEkonominė situacija



E. PETICIJOS
    Pateikti oficialią peticiją
Naujienlaiškis
Įveskite savo el. paštą ir sužinokite apie mūsų naujienas pirmieji!
Dienos naujienos
Mėnesio naujienos
Pagrindinė grupė
Savaitės naujienos

 

Ekonominė situacija

Klaipėda šiandien yra pramonės, verslo, švietimo ir mokslo, kultūros ir sporto, sveikatos, turizmo ir rekreacijos, administracinis centras. Istoriškai susiklostė, kad Klaipėda yra viena sėkmingiausiai besivystanti savivaldybė Vakarų Lietuvoje.  Miestas sukuria apie 12 proc. šalies BVP ir beveik 80 proc. Vakarų Lietuvos BVP. Mieste gyvena apie 155 tūkst. gyventojų.

 

 Regioninis BVP mln. Eur, regioninis BVP vienam gyventojui tūkst. Eur:

Teritorija

Regioninis BVP vienam gyventojui (tūkst. Eur)

Regioninis BVP mln. Eur

Lietuvos Respublika

12,4

36 444,4 (100 %)

Klaipėdos apskritis

13,1

4 287,8 (11,8 %)

Kauno apskritis

12,3

7 189,7 (19,7 %)

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 m., lyginant su 2015-aisiais, padidėjo 2,3% ir metų pabaigoje siekė 38,560 mlrd. Eur. Infliacija siekė 1,7%, nors prieš tai dvejus metus buvo fiksuojama metinė defliacija. 2015 m. Lietuvos ekonomika augo vos 1,7%.

Statistikos departamentas taip pat paskelbė, kad 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 10,038 mlrd. Eur Palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 1,3%. Palyginti su tuo pačiu 2015 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 2,7%. Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pokytis buvo 3%.

Ketvirtąjį 2016-ųjų ketvirtį BVP augimo tempas padidėjo dėl geresnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, bei žemės ūkio įmonių veiklos rezultatų.

SEB 2017 m. prognozuoja spartesnį – 2,5% BVP metinį augimą, 2018 m. augimas spartės ir toliau.

Šaltinis: SEB, http://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/01/31/nauseda-2018-m-bvp-augs-3#ixzz4hQimMlmp
Plačiau: http://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/01/30/2016-m-bvp-padidejo-23#ixzz4hQhSrFRb


Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai (pagal 2017 m. kovo 29 d. duomenis LR finansų ministerijos  parengtą ekonominės raidos scenarijų) 

Rodiklio pavadinimas

ESS 2010 kodas

2016

2017

2018

2019

2020

1. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) palyginamosiomis kainomis pokytis, procentais

B1*g

2,3

2,7

2,6

2,5

2,4

2. BVP palyginamosiomis kainomis, mln. Eur

B1*g

34415,1

35339,7

36248,3

37159,6

38051,8

3. BVP to meto kainomis pokytis, procentais

B1*g

3,5

5,1

4,4

4,2

4,0

4. BVP to meto kainomis, mln. Eur

B1*g

38631,0

40584,5

42367,4

44162,4

45924,9

5. Darbo našumo (BVP palyginamosiomis kainomis vienam užimtam gyventojui) pokytis, procentais

 

0,3

1,9

2,3

2,3

2,3

BVP palyginamosiomis kainomis sudedamųjų dalių pokytis, procentais 

6. Namų ūkių vartojimo išlaidos

P.3

5,6

3,9

3,6

3,5

3,5

7. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

P.3

1,3

1,5

1,2

1,0

1,0

8. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas

P.51

-0,5

5,9

5,4

4,4

4,3

9. Prekių ir paslaugų eksportas

P.6

2,9

3,8

3,9

4,0

4,0

10. Prekių ir paslaugų importas

P.7

2,6

4,6

4,8

4,2

4,1

ESS – Europos sąskaitų sistema 

Darbo rinkos rodikliai

  Rodiklio pavadinimas

2016

2017

2018

2019

2020

1. Užimtų gyventojų skaičius (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), tūkst. asmenų

1361,4

1372,3

1376,4

1379,2

1380,5

2. Užimtų gyventojų skaičiaus (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį) pokytis, procentais

2,0

0,8

0,3

0,2

0,1

3. Nedarbo lygis (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), procentais 

7,9

7,0

6,4

5,9

5,4

4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Eur

770,8

822,2

872,4

926,7

984,8

5. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, procentais

7,9

6,7

6,1

6,2

6,3

6. Darbo užmokesčio fondas, mln. Eur

9892,6

10636,9

11319,7

12049,2

12816,4

7. Darbo užmokesčio fondo pokytis, procentais

8,7

7,5

6,4

6,4

6,4

 Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas

2016

2017

2018

2019

2020

pokytis, procentais

1. BVP defliatorius

1,2

2,3

1,8

1,7

1,6

2. Namų ūkių vartojimo išlaidų defliatorius

0,9

3,4

2,7

2,5

2,5

3. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius

2,9

3,7

3,7

3,7

3,7

4. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo defliatorius

0,5

2,0

2,0

2,0

2,0

5. Eksporto (prekių ir paslaugų) defliatorius

-1,9

4,4

1,7

1,7

1,7

6. Importo (prekių ir paslaugų) defliatorius

-4,3

5,2

2,0

2,0

2,0

7. Suderintas vartotojų kainų indeksas (vidutinis metinis)

0,7

3,4

2,7

2,5

2,5

Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas

2016

2017

2018

2019

2020

1. JAV dolerio ir euro keitimo kursas 

1,107

1,068

1,068

1,068

1,068

2. Pasaulio BVP augimas, procentais 

3,0

3,4

3,6

3,6

3,6

3. Europos Sąjungos BVP augimas, procentais

1,9

1,8

1,8

1,8

1,8

4. Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais

1,4

1,7

1,8

1,8

1,8

5. Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį)

44,8

56,4

56,9

56,9

56,9

Šaltinis: http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus; 

 

Ekonominės raidos scenarijaus archyvas: http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/ekonomines-raidos-scenarijaus-archyvas;

 

Bendroji pridėtinė vertė (BPV) – atskiros ekonominės veiklos rūšies ar institucinio sektoriaus veiklos rezultatų grynoji vertė. Bendroji pridėtinė Klaipėdos apskrities vertė 2014 m. sudarė 3872 mln. Eur.

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra Klaipėdos apskrityje

Ekonominės veiklos sektorius

%

 

Žemės ūkis medžioklė, miškininkystė, žuvininkystė

2,5 %

Statyba

7,5 %

Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas nuoma ir kita verslo veikla

14,6 %

Viešasis valdymas; paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla

10,9 %

Pramonė

23,9 %

Prekyba, viešbučiai ir restoranai, transportas, sandėliavimas ir ryšiai

40,5 %

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV (2014 m. gruodžio 31 d.)

Prekių eksportas – tai šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat laikinai iš užsienio įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimas iš šalies. Remiantis Statistikos departamento prie LPV duomenimis, 2015 m. pagrindinės Klaipėdos apskrities įmonių užsienio partnerės buvo Vokietija, Švedija, Jungtinė karalystė, Lenkija, Norvegija, Latvija, Prancūzija, Ispanija, Danija.

 Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal apskritis, 2011-2015 m.

 

Lietuviškos kilmės prekių eksportas (vertė, tūkst. Eur.)

Teritorija

2011 M04

2012 M04

2013 M04

2014 M04

2015 M04

Lietuvos Respublika

901 222,0

1 157 764,2

1 192 439,1

1 176 401,3

1 074 742,4

Alytaus aps.

24 419,4

21 227,9

25 308,8

26 334,8

30 000,2

Kauno aps.

207 865,6

187 695,9

206 648,5

227 617,6

210 251,9

Klaipėdos aps.

146 063,9

161 953,7

206 008,1

224 265,6

169 054,3

Marijampolės aps.

26 286,4

28 968,3

30 932,4

33 631,8

29 898,9

Panevėžio aps.

61 354,9

59 970,2

69 291,2

62 730,0

71 217,6

Šiaulių aps.

46 895,0

49 154,0

59 446,5

65 027,0

76 230,8

Tauragės aps.

8 034,0

9 512,7

13 858,8

15 308,2

18 233,6

Telšių aps.

232 829,8

479 783,0

395 162,9

331 939,3

267 903,5

Utenos aps.

20 277,4

19 019,4

25 817,2

24 636,3

21 604,6

Vilniaus aps.

127 195,4

140 479,1

159 964,8

164 910,7

180 347,0

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Lietuviškos kilmės eksportas

Teritorija

Laikotarpis (2014-12-31)

Laikotarpis (2015-11-30)

Klaipėda

15,5 %

15,4 %

Kaunas

20,3 %

21,9 %

Vilnius

15,9 %

17,4 %

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

 

Tiesioginės užsienio investicijos

Pateikiama statistinė informacija apie sukauptąsias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) metų pabaigoje, tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, apskrityse ir savivaldybėse. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis paskirstytos pagal apskritis.

Statistinė informacija parengta remiantis metinio tiesioginių užsienio investicijų statistinio tyrimo ir kitų administracinių šaltinių duomenimis.

Tiesioginė užsienio investicija – tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. 10 proc. balso teisių pripažįstama žemutine riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti valdant tiesioginio investavimo įmonę. Užsienio investicija, mažesnė kaip 10 proc. balso teisių, priskiriama ne tiesioginėms, o portfelinėms investicijoms.

2015 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 13,5 mlrd. EUR ir, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,9 proc. TUI vienam Lietuvos gyventojui išaugo 7,1 proc. ir sudarė vidutiniškai 4,7 tūkst. EUR.

Vilniaus apskrityje investuota 9,5 mlrd. EUR, arba 70,6 proc. visų šalies TUI (Vilniaus miesto savivaldybėje – 95,4 proc. visų Vilniaus apskrities TUI), Kauno apskrityje – 1,5 mlrd. EUR, arba 11,2 proc. (Kauno miesto savivaldybėje – 68,1 proc.) ir Klaipėdos apskrityje – 1,2 mlrd. EUR, arba 9 proc. (Klaipėdos miesto savivaldybėje – 71,1 proc.). Mažiausia investuota Tauragės apskrityje – 24,6 mln. EUR, arba 0,2 proc. visų šalies TUI.

Palyginti su 2014 m. pabaiga, TUI daugiausia padidėjo Klaipėdos (19,4 proc.), Alytaus (15,6 proc.) ir Panevėžio (13,5 proc.) apskrityse, o labiausiai sumažėjo – Utenos (18,1 proc.) ir Telšių (8 proc.) apskrityse.

Daugiausia TUI vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje – 11,8 tūkst. EUR (Vilniaus miesto savivaldybėje – 16,7 tūkst. EUR), Klaipėdos apskrityje – 3,7 tūkst. EUR (Klaipėdos miesto savivaldybėje – 5,6 tūkst. EUR, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 4,8 tūkst. EUR), Kauno apskrityje – 2,6 tūkst. EUR (Kėdainių rajono savivaldybėje – 6,6 tūkst. EUR). Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 243 EUR.

Vilniaus apskrityje daugiausia investuota į finansinės ir draudimo veiklos (3,4 mlrd. EUR), nekilnojamojo turto operacijų veiklos (1,6 mlrd. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,3 mlrd. EUR) įmones, Kauno apskrityje – į apdirbamosios gamybos (541 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos (263,8 mln. EUR) ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos (229,4 mln. EUR) įmones, Klaipėdos apskrityje – į apdirbamosios gamybos (628,5 mln. EUR) bei transporto ir saugojimo veiklos (256,8 mln. EUR) įmones.

Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/TUI.PDF

 

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje

 

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje | EUR

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Lietuvos Respublika

2 930

3 286

3 672

4 072

4 321

4 404

4 673

Klaipėdos apskritis

2 562

2 834

3 072

3 115

2 925

3 078

3 732

Klaipėdos m. sav.

3 660

4 227

4 398

4 552

4 046

4 452

5 578

Kauno apskritis

1 849

1 927

2 225

2 521

2 196

2 553

2 612

Kauno m. sav.

2 904

2 883

3 605

3 810

3 171

3 574

3 446

Vilniaus apskritis

6 934

7 672

8 582

9 649

10 796

11 442

11 830

Vilniaus m. sav.

10 053

11 122

12 411

13 911

15 460

16 313

16 729

Šiaulių apskritis

445

529

569

597

636

707

641

Šiaulių m. sav.

591

737

698

710

748

966

709

Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva 2016-10-24 apžvalga ,,Klaipėdos apskrities ekonomikos raidos tendencijos”, http://www.verslilietuva.lt/uploads/media/580deca5d8ad5/2016.10.25_Klaipeda.pdf

 

Ūkio subjektai Klaipėdoje

2015 m. Klaipėdoje veikė 6271 ūkio subjektai, 5290 įmonių priskiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių grupei, 2016 m.  neišregistruoti juridiniai asmenys sudaro 14814.

 Pagrindinių Klaipėdos apskrities eksportuojančių veiklų apžvalgą tenka pradėti nuo pirminių plastikų pramonės, kurios eksporto vertė 2014 m. sudarė 22 proc. viso apskrities eksporto (arba 474,1 mln. eurų). Iš esmės visą šią eksporto vertę sukuria dvi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios įmonės, kurios sudaro reikšmingą dalį visos Europos Sąjungos polietilentereftalato (PET) granulių gamybos. 2014 m. šie produktai buvo eksportuoti į daugiau negu 30 rinkų. Daugiausia PET eksportuojama į Vokietijos ir Lenkijos rinkas, 2014 m. šios dvi rinkos sudarė atitinkamai 20,2 ir 16,5 proc. (arba 95,9 ir 78,3 mln. eurų eksporto vertės). Palyginti su 2010 m. labiausiai eksportas sumažėjo į Vokietiją (61,1 mln. eurų), o labiausiai padidėjo į Portugaliją (20,6 mln. eurų). Suminiai pokyčiai rodo, kad 2010–2014 m. PET eksportas padidėjo 2,1 proc., o eksporto geografija pasipildė bent keliomis naujomis rinkomis.

Klaipėdos apskrities baldų ir medžio apdirbimo pramonės eksportas 2014 m. siekė 373,5 mln. eurų ir tai buvo trečia didžiausia vertė po Vilniaus ir Kauno apskričių. Baldų ir medžio apdirbimo pramonės produktų 2014 m. eksportuota į daugiau negu 50 rinkų. Tais metais daugiau negu trečdalį visos eksportuotos produkcijos vertės sudarė mediniai baldai (neidentifikuotos kategorijos), jų vertė siekė 128,0 mln. eurų, taip pat nemažai eksportuota medinių baldų dalių ir medinių statinių (vertė sudarė atitinkamai 82,6 ir 41,7 mln. eurų). 2014 m. pagrindinės Klaipėdos apskrityje pagamintų baldų ir medžio apdirbimo produktų eksporto rinkos buvo Švedija ir Vokietija (atitinkamai už 61,0 ir 57,9 mln. eurų). Nemažai eksportuota ir į Norvegiją (43,5 mln. eurų iš kurių beveik 70 proc. sudarė medinių statinių eksporto vertė), JK (39,7 mln. eurų) ir JAV  (36,7 mln. eurų).

Klaipėdos apskrityje veikia vienintelė šalyje tabako gamykla, kurios 2014 m. eksporto vertė sudarė 361,2 mln. eurų. Gamykloje pagaminta produkcija Lietuvos rinkoje nerealizuojama, tačiau eksportuojama į daugiau negu 30 rinkų. Daugiau kaip 70 proc. eksportuotos produkcijos sudarė cigaretės, maždaug 25 proc. –  rūkomasis tabakas (neidentifikuota kategorija), likusią dalį sudaro cigarų ir kiti tabako gaminių eksportas. 2014 m. daugiausiai tabako gaminių eksportuota į Alžyrą (67,2 mln. eurų), Švediją (55,1 mln. eurų) ir Nyderlandus (36,5 mln. eurų).

 

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

Lietuvos ekonominė raida pasižymėjo nemažais pokyčiais. Kai kurioms ekonominėms veikloms, kurių padėtis buvo prastesnė praėjusiais metais, 2016-ieji buvo sėkmingesni, kitų ekonominės veiklos rūšių padėtis pablogėjo. Todėl viso ūkio ekonominė plėtra šiemet paspartėjo nedaug. Nepaisant to, toliau vyko prieš kelerius metus prasidėję akivaizdūs darbo rinkos pokyčiai: gausėjo darbuotojų samda, didėjo kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, tebebuvo juntamas spaudimas darbo atlygiui.

Eksportuojančiojo sektoriaus padėtis šiemet pagerėjo. Sumenkus eksporto rinkai Rusijoje ir kitose NVS šalyse, kai kuriems eksportuotojams, visų pirma, transporto paslaugų įmonėms, buvo būtina ieškoti naujų verslo galimybių. Rusijai įvedus prekybos apribojimus ir jos ekonomikai patyrus nuosmukį, krovinius keliais vežančių Lietuvos įmonių veiklos apimtis sumažėjo maždaug šeštadaliu. Vėliau, suintensyvėjus transporto paslaugų teikimui kitose rinkose (daugiausia ES), transporto ekonominės veiklos aktyvumas tapo buvusio lygio. Transporto veikla bene labiausiai prisidėjo, kad 2016 m. ekonomikos augimas buvo šiek tiek spartesnis. Augant svarbių prekybos partnerių Europoje ekonomikai, augo ir Lietuvos apdirbamosios gamybos (neįskaitant mineralinių produktų) apimtis, nes didelė dalis šios veiklos produkcijos eksportuojama. Kaip ir ankstesniais metais, prie apdirbamosios gamybos apimties augimo gerokai prisidėjo baldų ir medienos gaminių gamyba. Gerėjo padėtis maisto pramonėje ir plastikinių gaminių gamyboje, nors šių veiklų apimtis praėjusiais metais buvo sumažėjusi.

Kol kas prognozuojama, kad eksportas ir toliau turėtų nuosekliai augti. Numatoma, kad artimiausiais metais pasaulio, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ekonominė plėtra šiek tiek stiprės, nes pradėjusios kilti žaliavų kainos gerins kai kurių šalių ūkinę raidą. Ekonominė plėtra numatoma ir išsivysčiusiose šalyse, įskaitant euro zoną, kur atsigauna vidaus paklausa, gerėja padėtis darbo rinkose, tebetęsiama skatinamoji pinigų politika, palaikanti žemas palūkanų normas ir palankias sąlygas skolinimuisi.

Vis dėlto esama rizikos, kad eksportuojančiojo sektoriaus perspektyvos gali būti ir mažiau palankios. Jau netrumpą laiką tokia rizika kyla dėl lūkesčių, kad Azijos šalių (visų pirma, Kinijos) ekonomikos augimo tvarumas gali būti sumažėjęs. Šios šalys nebūtinai yra svarbios Lietuvos eksportuotojams, bet jos gali būti svarbios Lietuvos prekybos partneriams. Neapibrėžtumą dėl pasaulio užsienio prekybos kelia ir protekcionistinės idėjos. Vis svarbesnė tampa ir rizika, susijusi su šalies ekonominės raidos tendencijomis. Daugiau nei darbo našumas kylantis darbo atlygis gali paveikti įmonių konkurencingumą, ypač jei dabartinės tendencijos darbo rinkoje truktų ilgiau. Toks darbo rinkos raidos scenarijus

neatmestinas, nes poveikį darbo rinkai daro struktūrinės Lietuvos ūkio problemos. Visų pirma, į šalies darbo rinką kasmet įsilieja vis mažiau jaunų gyventojų, nes prieš du dešimtmečius Lietuvoje gimstamumas gerokai mažėjo. Tokia neigiama tendencija vyraus dar bent kelerius metus, t. y. šalies darbo rinką kurį laiką papildys mažiau jaunų darbuotojų. Antra, tebevyksta emigracija. Ji nemažėja. Atvirkščiai, pastaruoju metu emigracija netgi padidėjo. Tokias ūkio problemas išspręsti sunku ir tam reikės daug laiko. Tai reiškia, kad darbuotojų trūkumo problema artimiausiu metu nebus išsispręsta, o tai kels spaudimą darbo užmokesčiui.

Atsigaunantis eksportas ir vartotojams palanki padėtis darbo rinkoje bus svarbūs ūkio plėtros veiksniai. Sumažėjęs nedarbas ir darbuotojų stygius ir toliau skatins didinti darbo užmokestį, o tai gerins gyventojų galimybes vartoti. Tiesa, gyventojų perkamąją galią tikriausiai mažins šiek tiek daugiau nei šiemet kilsiančios kainos. Be eksporto ir privačiojo vartojimo, ūkio plėtrą stiprins ir investicijos. Nustojus naudoti ankstesnės ES finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) lėšas, ES paramos lėšų srautas į Lietuvą tapo mažesnis, nes projektų, finansuojamų iš dabartinės ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) lėšų, įgyvendinimas dar neįsibėgėjo. Dėl šios priežasties bendra investicijų apimtis šiemet sumažėjo. Tai reikšmingai sumažino statybų aktyvumą. Statybų ekonominė veikla šiemet smuko daug labiau nei pernai, taigi ji bene labiausiai apribojo 2016 m. ūkio plėtrą. Numatoma, kad jau 2017 m. ES paramos lėšų panaudojimas suintensyvės, todėl investicijos ims atsigauti. Tai prisidės prie didesnio ekonomikos augimo jau 2017 m. Dabar numatoma, kad šiemet Lietuvos realusis BVP bus 2,0 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet jo augimo tempas padidės iki 2,4 proc.

Kitaip nei pernai, šiemet infliacija yra teigiama, o kitąmet ji turėtų padidėti. Numatoma, kad 2016 m. infliacija sudarys 0,6, o 2017 m. – 1,9 proc. Kaip ir pastaraisiais metais, kainų raidą ypač lems besikeičiančios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Esant gausiai pasiūlai ir ne tokiai gausiai paklausai, iki 2016 m. pradžios pasaulinės energijos išteklių kainos krito, o vėliau ėmė kilti. Numatoma, kad 2017 m. šios kainos didės iš dalies dėl susitarimų mažinti naftos gavybos apimtį. Tai reiškia, kad iki šiol infliaciją mažinusios energijos išteklių kainos pradės ją didinti. Bendras kainų lygis labiau didės ir dėl pasaulinių maisto žaliavų bei maisto produktų kainų. Ankstesnius kelerius metus dėl gausios pasiūlos ir besikaupusių atsargų šios kainos krito, o šiemet dėl prastų oro sąlygų pradėjo didėti. Tai netruko paveikti vartotojų maisto kainas daugelyje šalių, taigi ir Lietuvoje. Jos šiemet šiek tiek pakilo, o kitąmet turėtų pakilti dar daugiau. Grynoji infliacija, apimanti paslaugų ir pramonės prekių kainas, šiemet buvo didesnė už bendrąją infliaciją, tačiau, skirtingai nei ankstesnius dvejus metus, šiemet nedidėjo. Didėjant darbo sąnaudoms ir nemenkai augant vidaus paklausai, grynoji infliacija turėtų išlikti teigiama. Prognozuojama, kad ji bus bemaž tokio dydžio kaip 2016 m. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 2016–2017 m.

 

Šaltinis:https://www.lb.lt/uploads/documents/files/musu-veikla/ekonomikos-analize-prognozes/lietuvos_ekonomikos_raida_ir_perspektyvos_2016_m_gruodzio_men.pdf

 

Atgal
Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-19 15:02:23
         
         

© Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga.
Pasitikėjimo telefonas: (+370 46) 217 888
Sprendimas: IDAMAS