KLAIPĖDOS MIESTO
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
English
2017 m. gruodžio 18 d., pirmadienis

Biudžetinė įstaiga. Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas -188710823
Liepų g. 11, 91502, Klaipėda.
Tel. (+370 46) 396 066, faks. (+370 46) 410 047,
el. p. info@klaipeda.lt, el. p. dokumentams dokumentai@klaipeda.lt

VerslininkuiEkonominė situacija



E. PETICIJOS
    Pateikti oficialią peticiją
Naujienlaiškis
Įveskite savo el. paštą ir sužinokite apie mūsų naujienas pirmieji!
Dienos naujienos
Mėnesio naujienos
Pagrindinė grupė
Savaitės naujienos

 

Ekonominė situacija

Klaipėda šiandien yra pramonės, verslo, švietimo ir mokslo, kultūros ir sporto, sveikatos, turizmo ir rekreacijos, administracinis centras. Istoriškai susiklostė, kad Klaipėda yra viena sėkmingiausiai besivystanti savivaldybė Vakarų Lietuvoje.  Miestas sukuria apie 12 proc. šalies BVP ir beveik 80 proc. Vakarų Lietuvos BVP. Mieste gyvena apie 155 tūkst. gyventojų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 7,7 proc., palyginti su 2016 metų antruoju ketvirčiu – pokytis 4,0 proc. Prognozuojama, kad  2017 metais BVP augs 2,7 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, užimtų gyventojų skaičius augo 17,5 tūkst. iki 1362,8 tūkst. Tačiau tai yra 4,9 tūkst. mažiau negu 2016 metų antrąjį ketvirtį. To priežastis - mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje šalyje buvo 1761,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų –  28,9 tūkst. mažiau nei prieš metus. Labiausiai – 22,2 tūkst. sumažėjo 16 – 29 metų amžiaus gyventojų. Darbingo amžiaus moterų skaičius mažėjo labiau negu vyrų – 15,8 tūkst. Neigiami pokyčiai buvo daugelyje šalies savivaldybių, išskyrus Kauno ir Klaipėdos rajonus, Neringą bei Vilniaus miestą ir rajoną.

Situacija Lietuvos didžiųjų miestų darbo rinkoje 2017 m. I pusmetį:

Teritorija

Bedarbiai, proc. DAG* mėnesio pabaigoje (2017-08 mėn.)

Lietuvos Respublika

7,0

Klaipėdos miesto savivaldybė

6,1

Kauno miesto savivaldybė

7,2

Vilniaus miesto savivaldybė

6,3

Šaltinis: http://www.ldb.lt/TDB/Klaipeda/DarboRinka/Documents/2017/Klaipedos_DR_2017_08.pdf; http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Tendencijos_pdf/2017%20m.%20I%20pusmečio%20apžvalga.pdf

 Regioninis BVP mln. Eur, regioninis BVP vienam gyventojui tūkst. Eur:

Teritorija

Regioninis BVP vienam gyventojui (tūkst. Eur)

Regioninis BVP mln. Eur

Lietuvos Respublika

12,4

36 444,4 (100 %)

Klaipėdos apskritis

13,1

4 287,8 (11,8 %)

Kauno apskritis

12,3

7 189,7 (19,7 %)

Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai:   

Rodiklio pavadinimas

ESS 2010 kodas

2016

2017

2018

2019

2020

1. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) palyginamosiomis kainomis pokytis, procentais

B1*g

2,3

3,6

2,9

2,5

2,4

2. BVP palyginamosiomis kainomis, mln. Eur

B1*g

34423,3

35649,8

36682,3

37614,3

38534,18

3. BVP to meto kainomis pokytis, procentais

B1*g

3,5

6,9

5,3

4,3

4,1

4. BVP to meto kainomis, mln. Eur

B1*g

38637,4

41309,3

43516,7

45373,9

47253,8

5. Darbo našumo (BVP palyginamosiomis kainomis vienam užimtam gyventojui) pokytis, procentais

 

0,3

3,8

3,2

3,0

2,9

BVP palyginamosiomis kainomis sudedamųjų dalių pokytis, procentais 

6. Namų ūkių vartojimo išlaidos

P.3

5,6

4,2

3,7

3,5

3,5

7. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

P.3

1,6

1,5

1,2

1,0

1,0

8. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas

P.51

-0,5

6,3

6,0

4,4

4,3

9. Prekių ir paslaugų eksportas

P.6

3,5

9,3

6,6

6,5

6,3

10. Prekių ir paslaugų importas

P.7

3,9

10,3

7,4

6,8

6,4

ESS – Europos sąskaitų sistema 

Darbo rinkos rodikliai

  Rodiklio pavadinimas

2016

2017

2018

2019

2020

1. Užimtų gyventojų skaičius (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), tūkst. asmenų

1361,4

1358,7

1354,6

1349,2

1343,8

2. Užimtų gyventojų skaičiaus (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį) pokytis, procentais

2,0

-0,2

-0,3

-0,4

-0,4

3. Nedarbo lygis (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), procentais 

7,9

7,0

6,4

5,9

5,4

4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Eur

774,0

838,3

889,9

945,2

1003,8

5. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, procentais

8,4

8,3

6,2

6,2

6,2

6. Darbo užmokesčio fondas, mln. Eur

9924,6

10769,9

11399,1

12059,0

12755,3

7. Darbo užmokesčio fondo pokytis, procentais

9,1

8,5

5,8

5,8

5,8

 Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas

2016

2017

2018

2019

2020

pokytis, procentais

1. BVP defliatorius

1,2

3,2

2,4

1,7

1,7

2. Namų ūkių vartojimo išlaidų defliatorius

0,9

3,5

2,7

2,5

2,5

3. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius

2,7

4,0

2,7

2,0

2,0

4. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo defliatorius

0,5

2,0

2,0

2,0

2,0

5. Eksporto (prekių ir paslaugų) defliatorius

-2,0

3,7

2,0

1,7

1,7

6. Importo (prekių ir paslaugų) defliatorius

-4,3

3,6

1,7

2,0

2,0

7. Suderintas vartotojų kainų indeksas (vidutinis metinis)

0,7

3,5

2,7

2,5

2,5

 

Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas

2016

2017

2018

2019

2020

1. JAV dolerio ir euro keitimo kursas 

1,107

1,080

1,090

1,090

1,090

2. Pasaulio BVP augimas, procentais 

3,0

3,4

3,6

3,6

3,6

3. Europos Sąjungos BVP augimas, procentais

1,9

1,9

1,9

1,9

1,9

4. Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais

1,5

1,8

1,9

1,9

1,9

5. Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį)

44,0

51,6

51,4

51,4

51,4

Šaltinis: http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus

 

LR finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų ,,Lietuvos ūkio 2017-2020 m. perspektyvos“ galite rasti adresu:

http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/ERS%202017-09-11%20SKELBIMUI.pdf

Bendroji pridėtinė vertė (BPV) – atskiros ekonominės veiklos rūšies ar institucinio sektoriaus veiklos rezultatų grynoji vertė. Bendroji pridėtinė Klaipėdos apskrities vertė 2014 m. sudarė 3872 mln. Eur.

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra Klaipėdos apskrityje

Ekonominės veiklos sektorius

%

 Žemės ūkis medžioklė, miškininkystė, žuvininkystė

2,5 %

Statyba

7,5 %

Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas nuoma ir kita verslo veikla

14,6 %

Viešasis valdymas; paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla

10,9 %

Pramonė

23,9 %

Prekyba, viešbučiai ir restoranai, transportas, sandėliavimas ir ryšiai

40,5 %

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV (2014 m. gruodžio 31 d.)

Prekių eksportas – tai šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat laikinai iš užsienio įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimas iš šalies. Remiantis Statistikos departamento prie LPV duomenimis, 2015 m. pagrindinės Klaipėdos apskrities įmonių užsienio partnerės buvo Vokietija, Švedija, Jungtinė karalystė, Lenkija, Norvegija, Latvija, Prancūzija, Ispanija, Danija.

 Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal apskritis, 2011-2015 m.

 

Lietuviškos kilmės prekių eksportas (vertė, tūkst. Eur.)

Teritorija

2011 M04

2012 M04

2013 M04

2014 M04

2015 M04

Lietuvos Respublika

901 222,0

1 157 764,2

1 192 439,1

1 176 401,3

1 074 742,4

Alytaus aps.

24 419,4

21 227,9

25 308,8

26 334,8

30 000,2

Kauno aps.

207 865,6

187 695,9

206 648,5

227 617,6

210 251,9

Klaipėdos aps.

146 063,9

161 953,7

206 008,1

224 265,6

169 054,3

Marijampolės aps.

26 286,4

28 968,3

30 932,4

33 631,8

29 898,9

Panevėžio aps.

61 354,9

59 970,2

69 291,2

62 730,0

71 217,6

Šiaulių aps.

46 895,0

49 154,0

59 446,5

65 027,0

76 230,8

Tauragės aps.

8 034,0

9 512,7

13 858,8

15 308,2

18 233,6

Telšių aps.

232 829,8

479 783,0

395 162,9

331 939,3

267 903,5

Utenos aps.

20 277,4

19 019,4

25 817,2

24 636,3

21 604,6

Vilniaus aps.

127 195,4

140 479,1

159 964,8

164 910,7

180 347,0

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Lietuviškos kilmės eksportas

Teritorija

Laikotarpis (2014-12-31)

Laikotarpis (2015-11-30)

Klaipėda

15,5 %

15,4 %

Kaunas

20,3 %

21,9 %

Vilnius

15,9 %

17,4 %

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

 

Lietuvos prekių eksporto tendencijos 2017 m. II ketv.

 

I. EKSPORTO RAIDA

Bendra prekių eksporto vertė, 2017 m. II ketv. palyginti su 2016 m. II ketv., augo 17,8%. Lietuva išliko lydere pagal prekių eksporto vertės didėjimą tarp Baltijos šalių. Kaip ir pirmame 2017 m. ketvirtyje, labiausiai augo lietuviškų energetinių produktų eksporto vertė - 26,4%, reeksporto vertė augo 22,3%, o lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė didėjo 11,9% ► Energetinių produktų eksporto vertė auga trečią ketvirtį iš eilės, o 2017 m. II ketv., metinis augimas sudarė 26,4% Eksportuotų energetinių produktų vertė 2017 m. II ketv., sudarė 778,7 mln. eurų arba kiek daugiau kaip penktadalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Didžiausią įtaką augimui turėjo eksporto kainų augimas, kurios preliminariu vertinimo augo apie 17%, tuo tarp eksportuojami kiekiai didėjo apie  7%.  ► Taip pat gerais augimo tempais pasižymėjo reeksportas, kuris 2017 m. II ketv., buvo 22,3% didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir pasiekė 2,77 mlrd. eurų vertę. Pagrindinis reeksporto vertės augimo veiksnys buvo pramoninės inžinerijos gaminių (mašinų ir mechaninių įrenginių, transporto priemonių, elektros mašinų ir įrenginių, bei juodųjų metalų) reeksporto vertės augimas. Vertinant reeksporto pokyčius pagal šalis, labiausiai išaugo Rusijos rinka, padidėjusi beveik 33,6% iki 891 mln. eurų. Sparčiai augo reeksporto vertė į Kazachstano, Baltarusijos ir Latvijos rinkas. Jau trečią ketvirtį iš eilės reeksporto vertė sparčiai didėjo į JAV rinką (daugiausiai dėl mineralinio kuro), augimas taip pat fiksuotas į Vokietijos, Turkijos, Estijos ir kitas rinkas.  ► Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (neįskaitant energetinių produktų) 2017 m. II ketv. per metus išaugo 11,9%. Antrame šių metų ketvirtyje eksporto vertės didėjimą daugiausia lėmė inžinerinė pramonė, augimas sudarė beveik 17%, nuo 574 mln. eurų iki 672 mln. eurų. Taip pat sparčiai augo maisto, tabako, baldų, maisto  bei popieriaus ir kartono pramonės eksporto vertė, o labiausiai, nagrinėjamu laikotarpiu, mažėjo kitų nemetalo mineralinių produktų eksporto vertė, kuri buvo 13,0% mažesnė nei prieš metus ir sudarė 50,7 mln. eurų. Vertinant pagal rinkas, 2017 m. II ketv. palyginti su 2016 m. II ketv. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų) į ES šalis augo 11,3% iki 2,3 mlrd. eurų. ES šalims teko 79% lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų). Eksporto vertė į NVS šalis išaugo 26,7% iki 158 mln. eurų, joms teko 5,4% lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, o į kitas rinkas eksporto vertė padidėjo 10,7% iki 454 mln. eurų, joms teko kiek daugiau kaip penktadalis lietuviškų prekių eksporto vertės. ► Lietuviškos kilmės (be energetinių produktų) eksporto vertė į tikslines rinkas antrame šių metų ketvirtyje per metus padidėjo 12,8%, kai bendra lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė augo 11,9%. Tokiu būdu, eksporto augimas tikslinėse rinkose viršijo bendrą lietuviškos kilmės prekių eksporto augimą (be energetinių produktų) jau trečią ketvirtį iš eilės. ► Prekių eksporto pokyčiai 2017-2018 m. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė turėtų išlaikyti tolygų augimo tempą per visus 2017 m. VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimais bendras 2017 m. augimas turėtų siekti 12%. Tuo tarpu reeksportas 2017 m. per metus tikėtina didės apie 26%. 2018 m. tikimasi eksporto vertės augimo sulėtėjimo: Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė turėtų augti apie 6,5%, o reeksportas – 10,9%.

II. EKSPORTAS Į TIKSLINES RINKAS**

Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė į tikslines rinkas 2017 m. II ketv., per metus išaugo 12,8%, kai bendra lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė didėjo 11,9%. Didžiausias metinis augimas 2017 m. II ketv., kaip ir metų pradžioje, fiksuotas į Švedijos rinką – 26,3%, (daugiausia dėl elektros mašinų, metalo gaminių ir baldų), nuo 226 mln. eurų  iki 285 mln. eurų. Į Vokietiją eksportas augo 11,4%, nuo 321 mln. eurų iki 358 mln. eurų (daugiausia dėl rūkytos lašišos ir elektros mašinų), į Turkiją – 65,2%, nuo 43 mln. eurų iki 71 mln. eurų (daugiausiai dėl kviečių) bei Ukrainą – 79,4%, nuo 19 mln. eurų  iki 34 mln. eurų (daugiausia dėl pirminių plastikų ir trąšų). Nagrinėjamu laikotarpiu lietuviškos kilmės (be energetinių produktų) eksporto vertė didėjo į 11 tikslinių rinkų, o mažėjo į tris (JAV, JAE ir Izraelį). Didžiausias metinis smukimas fiksuotas į JAV rinką – 18,8%, nuo 110 mln. eurų iki 89 mln. eurų (daugiausiai dėl trąšų) bei Jungtinių Arabų Emyratus – 46,6%, nuo 13 mln. eurų iki 7 mln. eurų (daugiausiai dėl kviečių). 2017 m. II ketv. lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas į tikslines rinkas labiausiai per metus išaugo dėl elektros mašinų ir įrenginių – 61,7%, nuo 63 mln. eurų iki 103 mln. eurų, javų – 147,6%, nuo 21 mln. eurų iki 52 mln. eurų, plastikų ir jų gaminių – 23,5%, nuo 101 mln. eurų iki 124 mln. eurų bei baldų – 8,2%, nuo 262 mln. eurų iki 283 mln. eurų. O labiausiai mažėjo  trąšų – 14,4%, nuo 64 mln. eurų iki 55 mln. eurų, metalo laužo – 28,9%, nuo 27 mln. eurų iki 19 mln. eurų, pašarų priedų – 54,5%, nuo 13 mln. eurų iki 6 mln. eurų  bei pramoninių gaminių iš stiklo (izoliacinių medžiagų, verpalų ir pan.) – 32,1%, nuo 13 mln. eurų iki 9 mln. eurų., eksporto vertė.

 

Šaltinis: https://www.verslilietuva.lt/uploads/media/59bfc1580c028/2017.09.18_eksporto_tendencijos_2017K2.pdf

 

Tiesioginės užsienio investicijos

Pateikiama statistinė informacija apie sukauptąsias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) metų pabaigoje, tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, apskrityse ir savivaldybėse. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis paskirstytos pagal apskritis.

Statistinė informacija parengta remiantis metinio tiesioginių užsienio investicijų statistinio tyrimo ir kitų administracinių šaltinių duomenimis.

Tiesioginė užsienio investicija – tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. 10 proc. balso teisių pripažįstama žemutine riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti valdant tiesioginio investavimo įmonę. Užsienio investicija, mažesnė kaip 10 proc. balso teisių, priskiriama ne tiesioginėms, o portfelinėms investicijoms.

2015 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 13,5 mlrd. EUR ir, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,9 proc. TUI vienam Lietuvos gyventojui išaugo 7,1 proc. ir sudarė vidutiniškai 4,7 tūkst. EUR.

Vilniaus apskrityje investuota 9,5 mlrd. EUR, arba 70,6 proc. visų šalies TUI (Vilniaus miesto savivaldybėje – 95,4 proc. visų Vilniaus apskrities TUI), Kauno apskrityje – 1,5 mlrd. EUR, arba 11,2 proc. (Kauno miesto savivaldybėje – 68,1 proc.) ir Klaipėdos apskrityje – 1,2 mlrd. EUR, arba 9 proc. (Klaipėdos miesto savivaldybėje – 71,1 proc.). Mažiausia investuota Tauragės apskrityje – 24,6 mln. EUR, arba 0,2 proc. visų šalies TUI.

Palyginti su 2014 m. pabaiga, TUI daugiausia padidėjo Klaipėdos (19,4 proc.), Alytaus (15,6 proc.) ir Panevėžio (13,5 proc.) apskrityse, o labiausiai sumažėjo – Utenos (18,1 proc.) ir Telšių (8 proc.) apskrityse.

Daugiausia TUI vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje – 11,8 tūkst. EUR (Vilniaus miesto savivaldybėje – 16,7 tūkst. EUR), Klaipėdos apskrityje – 3,7 tūkst. EUR (Klaipėdos miesto savivaldybėje – 5,6 tūkst. EUR, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 4,8 tūkst. EUR), Kauno apskrityje – 2,6 tūkst. EUR (Kėdainių rajono savivaldybėje – 6,6 tūkst. EUR). Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 243 EUR.

Vilniaus apskrityje daugiausia investuota į finansinės ir draudimo veiklos (3,4 mlrd. EUR), nekilnojamojo turto operacijų veiklos (1,6 mlrd. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,3 mlrd. EUR) įmones, Kauno apskrityje – į apdirbamosios gamybos (541 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos (263,8 mln. EUR) ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos (229,4 mln. EUR) įmones, Klaipėdos apskrityje – į apdirbamosios gamybos (628,5 mln. EUR) bei transporto ir saugojimo veiklos (256,8 mln. EUR) įmones.

Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/TUI.PDF

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje

 

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje | EUR

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Lietuvos Respublika

2 930

3 286

3 672

4 072

4 321

4 404

4 673

Klaipėdos apskritis

2 562

2 834

3 072

3 115

2 925

3 078

3 732

Klaipėdos m. sav.

3 660

4 227

4 398

4 552

4 046

4 452

5 578

Kauno apskritis

1 849

1 927

2 225

2 521

2 196

2 553

2 612

Kauno m. sav.

2 904

2 883

3 605

3 810

3 171

3 574

3 446

Vilniaus apskritis

6 934

7 672

8 582

9 649

10 796

11 442

11 830

Vilniaus m. sav.

10 053

11 122

12 411

13 911

15 460

16 313

16 729

Šiaulių apskritis

445

529

569

597

636

707

641

Šiaulių m. sav.

591

737

698

710

748

966

709

Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva 2016-10-24 apžvalga ,,Klaipėdos apskrities ekonomikos raidos tendencijos”, http://www.verslilietuva.lt/uploads/media/580deca5d8ad5/2016.10.25_Klaipeda.pdf

 

Ūkio subjektai Klaipėdoje

2015 m. Klaipėdoje veikė 6271 ūkio subjektai, 5290 įmonių priskiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių grupei, 2016 m.  neišregistruoti juridiniai asmenys sudaro 14814 (iš jų 6508 priskiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių grupei);  2017 m. -14104 (iš jų 6616 priskiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių grupei).

 Pagrindinių Klaipėdos apskrities eksportuojančių veiklų apžvalgą tenka pradėti nuo pirminių plastikų pramonės, kurios eksporto vertė 2014 m. sudarė 22 proc. viso apskrities eksporto (arba 474,1 mln. eurų). Iš esmės visą šią eksporto vertę sukuria dvi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios įmonės, kurios sudaro reikšmingą dalį visos Europos Sąjungos polietilentereftalato (PET) granulių gamybos. 2014 m. šie produktai buvo eksportuoti į daugiau negu 30 rinkų. Daugiausia PET eksportuojama į Vokietijos ir Lenkijos rinkas, 2014 m. šios dvi rinkos sudarė atitinkamai 20,2 ir 16,5 proc. (arba 95,9 ir 78,3 mln. eurų eksporto vertės). Palyginti su 2010 m. labiausiai eksportas sumažėjo į Vokietiją (61,1 mln. eurų), o labiausiai padidėjo į Portugaliją (20,6 mln. eurų). Suminiai pokyčiai rodo, kad 2010–2014 m. PET eksportas padidėjo 2,1 proc., o eksporto geografija pasipildė bent keliomis naujomis rinkomis.

Klaipėdos apskrities baldų ir medžio apdirbimo pramonės eksportas 2014 m. siekė 373,5 mln. eurų ir tai buvo trečia didžiausia vertė po Vilniaus ir Kauno apskričių. Baldų ir medžio apdirbimo pramonės produktų 2014 m. eksportuota į daugiau negu 50 rinkų. Tais metais daugiau negu trečdalį visos eksportuotos produkcijos vertės sudarė mediniai baldai (neidentifikuotos kategorijos), jų vertė siekė 128,0 mln. eurų, taip pat nemažai eksportuota medinių baldų dalių ir medinių statinių (vertė sudarė atitinkamai 82,6 ir 41,7 mln. eurų). 2014 m. pagrindinės Klaipėdos apskrityje pagamintų baldų ir medžio apdirbimo produktų eksporto rinkos buvo Švedija ir Vokietija (atitinkamai už 61,0 ir 57,9 mln. eurų). Nemažai eksportuota ir į Norvegiją (43,5 mln. eurų iš kurių beveik 70 proc. sudarė medinių statinių eksporto vertė), JK (39,7 mln. eurų) ir JAV  (36,7 mln. eurų).

Klaipėdos apskrityje veikia vienintelė šalyje tabako gamykla, kurios 2014 m. eksporto vertė sudarė 361,2 mln. eurų. Gamykloje pagaminta produkcija Lietuvos rinkoje nerealizuojama, tačiau eksportuojama į daugiau negu 30 rinkų. Daugiau kaip 70 proc. eksportuotos produkcijos sudarė cigaretės, maždaug 25 proc. –  rūkomasis tabakas (neidentifikuota kategorija), likusią dalį sudaro cigarų ir kiti tabako gaminių eksportas. 2014 m. daugiausiai tabako gaminių eksportuota į Alžyrą (67,2 mln. eurų), Švediją (55,1 mln. eurų) ir Nyderlandus (36,5 mln. eurų).

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos 2017 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos ūkio aktyvumas yra padidėjęs. Nemažą didesnio ekonomikos augimo dalį lemia pagerėjusi ūkio raida užsienio šalyse. Euro zonoje – Lietuvos gamintojams ypač svarbiame regione – ūkio augimą didina atsigaunanti darbo rinka ir namų ūkių vartojimas, o geresni pasitikėjimo rodikliai, aukštesnis gamybos pajėgumo panaudojimo lygis ir pagausėję užsakymai skatina investicijas. Ūgtelėjusį ūkio aktyvumą euro zonoje lemia ir aktyvesnė užsienio prekyba. Geresnė padėtis pastebima žaliavas eksportuojančių šalių ūkiuose. Pavyzdžiui, po dvejus metus trukusio nuosmukio Rusijoje pradeda augti realusis BVP ir didėja trejus metus mažėjusios investicijos bei importas. Pasikeitusią ekonominę raidą šioje šalyje bent iš dalies lemia padidėjusios žaliavų kainos pasaulinėse rinkose. Rusija nebėra toks reikšmingas Lietuvos prekybos partneris, koks buvo prieš kelerius metus, tačiau jos ekonominė plėtotė turi poveikį kitoms NVS ir kaimyninėms šalims, su kuriomis prekybos bei finansinių ryšių turi ir Lietuvos prekybos partneriai.

Pagerėjus tarptautinei ekonominei padėčiai, didėja Lietuvos eksporto paklausa, todėl užsienio prekyba yra gerokai ūgtelėjusi. Tiesa, daug padidėjusį eksportą lemia ne tik didesnė paklausa, bet ir atsigavusios investicijos, dėl kurių padidėjo gamybos potencialas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu gerokai augo materialinės investicijos apdirbamojoje gamyboje, ir ne tik į didžiausias gamybos šakas (maisto, chemijos produktų, plastikinių gaminių, baldų gamybą), bet ir į mažesnės apimties gamybą (popieriaus, metalo gaminių). Taigi, prie pastebimai didesnio apdirbamosios gamybos augimo nemažai prisideda ir mažesnės jos šakos. Nemažas augimas pastebimas ir transporto sektoriuje. Daug investavęs, šis sektorius toliau gerokai didina teikiamų paslaugų eksportą ir savo veiklą vis labiau įtvirtina Europos šalių rinkose.

Didesnį ūkio aktyvumą lemia ir pagausėjusios statybos. Padidėjus investicijų paklausai, padaugėjo negyvenamųjų pastatų statybų. Vis dėlto statybos auga ne tiek, kiek jos krito ankstesniais metais. Kaip žinoma, 2016 m. lėšų iš tarptautinės paramos fondų sumažėjo 49,1 proc. Buvo tikimasi, kad 2017 m. šių lėšų srautas gerokai atsigaus, tačiau per pirmąjį pusmetį lėšų gauta netgi 14,0 proc. mažiau nei prieš metus. Todėl paramos lėšomis finansuojamų statybos darbų kol kas negausėja.

Padėtis darbo rinkoje tebėra sudėtinga. Šią rinką veikia įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – demografinės tendencijos. Pastaraisiais metais darbingiausio amžiaus (15–64 m. amžiaus) gyventojų Lietuvoje mažėja 1–2 proc. per metus. Prie to prisideda ne tik anksčiau mažėjęs gimstamumas, bet ir tebevykstanti emigracija. Gyventojų skaičiaus mažėjimo poveikį bendrai ekonominei raidai švelnina aktyvesnis gyventojų dalyvavimas darbo rinkoje – prie to prisideda ilginamas pensinis amžiaus ir palankios galimybės įsitraukti į dirbančiųjų gretas. Tikėtina, kad gyventojų aktyvumo lygis tam tikrą laikotarpį dar didės, tačiau šis veiksnys nebus toks stiprus, kad atsvertų gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją. Kitaip sakant, nors gyventojų įsitraukimas į darbo rinką yra padidėjęs ir, tikėtina, toliau didės, darbo jėga, apimanti dirbančiuosius ir darbo ieškančius gyventojus, mažės.

Tokia darbo rinkos padėtis varžo galimybes plėtoti verslą, o tai turi reikšmingą poveikį darbo užmokesčio raidai. Dirbantieji ir ieškantys darbo gyventojai turi daugiau galimybių derėtis dėl didesnio darbo atlygio, todėl jis kyla itin sparčiai (pastaraisiais ketvirčiais – daugiau nei 9 % per metus). Įtemptą situaciją darbo rinkoje rodo tai, kad darbuotojams tenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis vis didėja ir jau trečius metus iš eilės viršija šio rodiklio istorinį vidurkį. Tiesa, prie darbo atlygio augimo nemažai prisidėjo ir didinamas minimalusis darbo užmokestis.

Pagerėjusi tarptautinė ekonominė aplinka, dirbantiesiems palanki padėtis darbo rinkoje ir pagyvėjusios investicijos turės poveikį ūkio raidai ir artimiausiu prognozuojamuoju laikotarpiu. Eksportuojančiojo sektoriaus plėtros galimybes gerins sustiprėjusi ekonominė padėtis įvairiuose užsienio regionuose ir paaugusios investicijos. Į vidaus paklausą orientuotas ekonomines veiklas palankiai veiks didėjančios gyventojų pajamos ir, kaip numatoma, atsigausiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai. Tiesa, ūkio plėtrą vis labiau ribos darbuotojų stygius ir mažėjanti darbo jėga, o įmonių konkurencingumui grėsmę gali kelti reikšmingai augančios darbo sąnaudos. Dabar numatoma, kad 2017 m. realusis BVP padidės 3,6, o 2018 m. – 2,8 proc.

Bendrąją infliaciją metų pradžioje padidino pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų kilimą, o vėliau pastebimiau pradėjo kilti su vidaus ekonomine raida susijusios kainos. Pastarųjų kainų augimas – vadinamoji grynoji infliacija, apimanti paslaugų ir pramonės prekių kainas, – lemia maždaug pusę bendrosios infliacijos. Kitą dalį bendrosios infliacijos gana daug lemia pakilusios alkoholinių gėrimų ir tabako kainos (jos pastaruoju metu daugiau nei dešimtadaliu didesnės nei prieš metus), o jas gerokai kilstelėjo padidinti akcizai.

Grynoji infliacija dabar yra didžiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Be to, ji didesnė nei kaimyninėse šalyse Estijoje ir Latvijoje. Grynosios infliacijos augimas visų pirma sietinas su darbo rinkos raida. Pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo itin daug ir jo kilimas viršijo darbo našumo padidėjimą. Lietuvoje darbo užmokesčio raida labiau nei kaimyninėse šalyse atitrūko nuo darbo našumo kaitos, todėl ir spaudimas kainoms buvo didesnis. Jau kurį laiką stebima palankesnė ekonominė aplinka – augančios pajamos ir vis didesnė vidaus paklausa – taip pat prisideda prie spaudimo kainoms. Tiesa, šiais metais kai kurios paslaugų kainos išsiskiria ypač dideliais svyravimais, pavyzdžiui, gerokai svyruoja keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainos, kurias, tikėtina, lemia ne tik aptarti pasiūlos ir paklausos veiksniai. Daugiausia dėl labiau, nei tikėtasi, didėjančių paslaugų kainų infliacijos prognozė 2017 m. padidinama nuo 3,2 proc. iki 3,4 proc.

Prognozuojama, kad kitais metais infliacija sumažės. Ją turėtų mažinti tie patys veiksniai, kurie šiemet infliaciją padidino, t. y. numatoma, kad pasaulinės naftos kainos kitąmet nedidės, o maisto žaliavų kainos turėtų kilti tik nedaug. Be to, kol kas nenumatoma tiek, kiek šiemet, didinti akcizų tarifų. Visa tai šalyje slopins bendrąją infliaciją. Prognozuojama, kad 2018 m. infliacija sudarys 2,2 proc.

Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/leidiniai/makroekonomines-prognozes-2017-m-rugsejis

Investavimo platformos

Investavimo platformos gali padėti finansuoti mažesnius projektus ir sujungti lėšas iš įvairių šaltinių, kad būtų sudarytos sąlygos diversifikuotoms tam tikros geografinės ar teminės specifikos investicijoms. Jos taip pat gali padidinti mažesnės apimties ar vietinių investavimo galimybių finansinį patrauklumą naujoms investuotojų grupėms, pavyzdžiui, pensijų fondams ar instituciniams investuotojams.

ESIF investavimo platformų struktūra yra lanksti. Tokias platformas gali steigti tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių subjektai (paprastai jie skiria ir dalį finansavimo), o jų teisinė forma ir finansavimo struktūra nustatoma pagal projektų poreikius ir pagrindinius investuotojų interesus (administruojama sąskaita, bendro investavimo susitarimas, specialiosios paskirties įmonė ar kt.).

Dėl investavimo platformų struktūros konkrečiai patarti gali Konsultacijų centras. Pažengusių projektų rengėjai, kad gautų ESIF finansavimą platformai, gali tiesiogiai kreiptis į EIB grupę.

Finansų ministerijos duomenimis, vidutiniu laikotarpiu teigiamą įtaką investicijų raidai šalyje turės galimybė pasinaudoti alternatyviais investicinių projektų finansavimo šaltiniais. Naudojantis Investicijų planu Europai, šiuo metu Lietuvoje yra pritarta 6 projektams, kurie būtų dalinai finansuojami iš Europos strateginių investicijų fondo. Investicijų planas taip pat sudarys galimybę smulkiajam ir vidutiniam verslui pritraukti lėšų investicijoms.

Europos investicinių projektų portale (EIPP), adresu internete https://ec.europa.eu/eipp/desktop/lt/index.html galite registruoti paraiškas, o galbūt esate investuotojas, ieškantis investavimo galimybių efektyvaus energijos vartojimo, transporto, sveikatos priežiūros, atsinaujinančiosios energijos, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros arba MVĮ finansavimo srityse? Europos investicinių projektų portale (EIPP) galėsite pasirinkti iš daugybės perspektyvių projektų.

Paraiškos dėl ESIF finansavimo

EIB puslapyje paaiškinama, kaip galite kreiptis dėl ESIF finansavimo, nesvarbu, ar esate privatus ar viešojo sektoriaus subjektas, finansų įstaiga, fondas, platforma, ar mažoji arba vidutinė įmonė.

Šaltinis: https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan-europe-juncker-plan/support-how-you-can-benefit-investment-plan_lt

 

Atgal
Paskutinis atnaujinimas: 2017-10-18 13:38:57
         
         

© Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga.
Pasitikėjimo telefonas: (+370 46) 217 888
Sprendimas: IDAMAS