KLAIPĖDOS MIESTO
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
English
2017 m. gruodžio 16 d., šeštadienis

Biudžetinė įstaiga. Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas -188710823
Liepų g. 11, 91502, Klaipėda.
Tel. (+370 46) 396 066, faks. (+370 46) 410 047,
el. p. info@klaipeda.lt, el. p. dokumentams dokumentai@klaipeda.lt



E. PETICIJOS
    Pateikti oficialią peticiją
Naujienlaiškis
Įveskite savo el. paštą ir sužinokite apie mūsų naujienas pirmieji!
Dienos naujienos
Mėnesio naujienos
Pagrindinė grupė
Savaitės naujienos

 

Renginiai
ETNOKULTŪROS CENTRAS KVIEČIA Į TRADICINIŲ GIEDOJIMŲ POPIETĘ

2017 m. kovo 25 d., šeštadienį, 14.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Tradicinių giedojimų popietę „Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“. Šį gavėnios šeštadienį drauge giedosime su folkloro ansambliu „Remolee” (vad. Gintautas Griškėnas) iš Sedos (Mažeikių r.). Renginį ves kun. dr. Saulius Stumbra.
Žemaitija – etnografinis regionas, pasižymintis ne tik sava kalba ir daugybe šnekų (prokalbių), turtingas skambiomis dainomis bei ištvermingais žmonėmis. Šis regionas išlaikęs gyvas šermenų tradicijas ir neatskiriamą nuo Žemaitijos „Kalnų“ giedojimą. Kas yra tie „Kalnai“? Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje
Vyskupas M. Valančius rašo, kad jis pats „pirmą kartą Kalnus vaikščiojo ir, daugel vietose keliais eidamas, barstė žemę šventą, tyčiom iš Jeruzolimo parvežtą. Dovanojo skiedelę medžio švento kryžiaus, ant katro Viešpats kybojo.“ („Žemaičių vyskupystė“).
Iš popiežiaus Urbono VIII vysk. J. Tiškevičius gavo atlaidus kelioms koplyčioms. Šventojo Kryžiaus relikviją parvežė iš Liublino dominikonų vienuolyno ir 1649 metais įnešė ją į atstatytą bažnyčią, uždraudęs dalyti ar pergabenti į kitą vietą. Ši relikvija yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio – didžiausia Pabaltijyje. Vyskupas norėjo atgaivinti dėl reformacijos įtakos silpstantį katalikų tikėjimą. Jo sumanymas buvo sėkmingas – noras dalyvauti Jėzaus ir Marijos kentėjimų apmąstymo kelionėje sutraukdavo dešimtis tūkstančių žmonių. Kalnai ne tik einami, lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią.
Žemaičių Kalvarijos Kalnai – yra gyvas pamaldumo ir nematerialiaus paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika yra gyva ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. Galime didžiuotis, kad iki šių dienų išliko gyva Kalnų giedojimo tradicija, ir budėkime, kad ji kaip tikėjimo paminklas būtų gyvas mūsų namuose, bendruomenėse ir parapijose.
Kviečiame giedoti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10)

Klaipėdos etnokultūros centro informacija
Tel. (8-46)312 113

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarų sąrašas (0)
         
         

© Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga.
Pasitikėjimo telefonas: (+370 46) 217 888
Sprendimas: IDAMAS