2021 m. Klaipėdos kultūros magistrės Agnija Šeiko ir Sofija Kanaverskytė

Agnija Šeiko (nuotraukoje dešinėje, N. Jankausko nuotr.)

Agnija Šeiko (g. 1977 m.) choreografiją studijavo Klaipėdos universitete (1996–2001 m.) ir Roterdamo šokio akademijoje „Codarts“ (2003–2005 m.). Grįžusi po studijų, 2005 m. ji įsitraukė į uostamiesčio menininkų grupės „Žuvies akis“ ir jos rengiamo Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „PLArTFORMA“ veiklą, o praėjus septyneriems metams – 2012 m. su bendražygiais choreografu, šokėju Petru Lisausku ir prodiusere Goda Giedraityte įkūrė Šeiko šokio teatrą. A. Šeiko – teatro meno vadovė, direktorė, choreografė, šokėja, šokio pedagogė.

Per savo karjerą, A. Šeiko buvo daugybę kartų nominuota ir apdovanota regioniniais ir nacionaliniais apdovanojimais. Vien per paskutinius keletą metų jai teko tokie svarbūs prizai, kaip Boriso Dauguviečio auskaras 2016 metais, „Auksinis scenos kryžius“ 2018 metais, Vitos Mozūraitės premija 2019 metais, Vyriausybės kultūros ir meno premija 2020 metais.

Šokio  teatro spektakliai gastroliuoja Europoje,  Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Vlastijose, o kūrėjai pelnė daugybę nacionalinių ir regioninių meno apdovanojimų, premijų. Teatras nuolat pritraukia jaunuosius menininkus gyventi ir kurti uostamiestyje. Pastarieji jau įvertinti „Padėkos kaukės“, „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacijomis ir apdovanojimais. Formuodama teatro repertuarą, A. Šeiko kviečia kurti Klaipėdoje nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažintus įvairių sričių menininkus iš viso pasaulio. Teatre kūrė, choreografai Alban Richard (Prancūzija), Dalija Acin Thelander (Švedija), Palle Granhøj, Maciej Kuźmiński (Lenkija), šokėjas, choreografas Kenzo Kusuda, legendinės choreografės Pinos Bausch asistentas, šokėjas, jos teatro Vupertalyje vadovas Daphnis Kokkinos (Vokietija-Graikija), violončelininkas Mindaugas Bačkus, šviesos menininkas Linas Kutavičius, vaizdo menininkė Albena Baeva (Bulgarija) ir kiti. Į dalį choreografinių projektų įtraukiama miesto bendruomenė bei jautrios socialinės grupės – žmonės su negalia, senjorai, kurie šoka spektakliuose, dalyvauja performansuose.

Agnijos kūrybiniai darbai išsiskiria tarpdiscipliniškumu, atpažįstama estetika, jautriomis socialinėmis temomis, formų įvairove. Jos spektakliuose dažnai naudojama gyvai atliekama muzika, skulptūrinės instaliacijos, vaizdo projekcijos. Choreografės kūryba kas kartą nustebina vis nauja forma, kontekstais ar paieškų kryptimi.

Greta šokio spektaklio žanro, A. Šeiko kūryboje ir šokio operos, performansai, tarpdisciplininiai spektakliai, kurie jungia šokį, muziką ir technologijas. O šokio ir violončelių muzikos spektakliai bei šokio spektakliai - ekskursijos jau tapo Klaipėdos kultūros vizitine kortele.

Sofija Kanaverskytė (nuotraukoje kairėje, N. Jankausko nuotr.)

Sofija Kanaverskytė – menininkė, žymi Lietuvos dailininkė ir scenografė, Klaipėdos universiteto docentė. 1964 m. baigė scenografijos studijas tuometiniame Valstybiniame dailės institute (dabar – Dailės akademija), o savo kūrybinę veiklą pradėjo Panevėžio dramos teatre dailininkės-statytojos pareigose. Vėliau dirbo Valstybiniame jaunimo teatre ir Klaipėdos dramos teatre. S. Kanaverskytė sukūrė per 80 scenografijos projektų Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos ir Vokietijos teatruose. Išskirtinis S. Kanaverskytės nuopelnas – garsieji Klaipėdos Jūros šventės karnavalai, kurių kūrimui ir organizavimui menininkė skyrė 18 vasaros atostogų. Be to, sukūrė ir paruošė apie 40 senovės prūsų kostiumų, skirtų vaidinimams.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė S. Kanaverskytė yra surengusi per 30 personalinių parodų, kuriose eksponavo dekoratyvinės tekstilės, tapybos, piešimo, dizaino, teatrinio meno grafinius darbus. Menininkės darbų pavyzdžius galima išvysti čia – https://www.biblioteka.lt/lt/personaliju-paieska/sofija-kanaverskyte.