2003 m. Klaipėdos miesto kultūros magistrai Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė

Doc. dr. JONAS GENYS

Gimė 1955 m. lapkričio 23 d. Kraštų kaime, Pasvalio rajone. 1968 m. baigė vidurinę mokyklą Pabiržėje, Biržų rajone. Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

1979 –1992 m. dirbo Klaipėdoje Paminklų konservavimo instituto moksliniu bendradarbiu (archeologu). Nuo 1992 m. - Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius. Nuo 1994 m. dėsto paveldosaugą, muziejininkystę, paminklotvarką ir kitas disciplinas Klaipėdos universitete.

1993 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema “Miestų atsiradimas ir raida Vakarų Lietuvoje XI – XVII a.”. Daugiau kaip 60 mokslinių bei mokslo populiarinimų darbų autorius. Nuo 1990 m. archeologinių tyrimų Žardės gyvenvietėje mokslinis vadovas.

Svarbūs jo nuopelnai muziejams: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus koncepcijų bendraautorius, Klaipėdos pilies muziejaus projekto rengimo ir įgyvendinimo vadovas, Kalvystės muziejaus ir Tomo Mano muziejaus Nidoje ekspozicijų kuratorius.

Aktyviai dalyvauja visuomenėje veikloje. Yra Baltijos jūros šalių kultūros paveldo monitoringo grupės “Jūrinės ir pakrančių kultūros paveldo” darbo pogrupio narys (Lietuvos grupės vadovas), Lietuvos archeologų asociacijos, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos, Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos pakomisės , Jūrinio paveldo tarybos prie KVAD , Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros ir meno tarybos bei Koordinacinės darbo grupės miesto įvaizdžiui formuoti ir palaikyti narys.

ALGIS KLIŠEVIČIUS (1950 – 2008)

1968 m. baigė K.Čiurlionio meno mokyklą, kur mokėsi grafikos skyriuje. 1968 –1973 studijavo Valstybiniame dailės instituto Pedagogikos fakultete.

1972-1974 dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu Pedagogikos mokslinio tyrimo institute. Nuo 1974 dėsto taikomosios grafikos, spec. kompozicijos ir maketavimo disciplinas Valstybinio dailės instituto Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. Nuo 1986 m. - docentas.

Dirba ekslibriso, taikomosios bei kompiuterinės grafikos, estampo, kaligrafijos srityse.

Yra surengęs ne vieną personalinę parodą, organizavęs dvi respublikines šrifto ir kaligrafijos parodas. Jo sukurti darbai aplankė Kubą, Angliją, Olandiją, Daniją, Vokietiją, Suomiją, Ukrainą, Rusiją ir Latviją.

Sukūrė daug firminių ženklų, reklaminių spaudinių, heraldikos objektų, proginių miniatiūrų, kompiuterinės grafikos, šilkografijos estampų, kaligrafijos darbų, apipavidalino nemažą knygų ir jas iliustravo.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys.

VYTAUTAS PAUKŠTĖ (1932-2022)

Gimė 1932 m. liepos 2 d. Kaune, 1957 m. baigė Lietuvos Valstybinės konservatorijos teatrinį fakultetą, įsigijo dramos teatro aktoriaus specialybę.

1956 m. –1962 m. dirbo Marijampolės dramos teatre. Šiame teatre per šešerius kūrybinio darbo metus sukūrė apie 30 vaidmenų.

Nuo 1963 metų dirba Klaipėdos dramos teatre. Per keturiasdešimt kūrybinio darbo metų Klaipėdos dramos teatre sukūrė apie 100 vaidmenų įvairiausio žanro pastatymuose.

Yra daugelio respublikos teatrų festivalių laureatas, kuriuose apdovanotas už geriausius Lietuvos teatrinių sezonų vaidmenis, tarp kurių – Albinas (G.Kanovičiaus “Kaip jums sekasi, pramuštgalviai?”), Karfunkelis (I.Kočerga “Laikrodininkas ir višta”), Skaitovas (Just. Marcinkevičius “Krintančios žvaigždės”), Mindaugas (Just. Marcinkevičius “Mindaugas”), Filosofas (E.Renetas ‘Kriminalinis tango”), Satinas (M.Gorkis “Dugne”), Mindaugas (Juoz. Marcinkevičius “Saulė ir jos žemė) ir kiti.

Nuo 1969 m. sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų kino ir televizijos filmuose. Tarp ryškiausių kino ir televizijos vaidmenų – Cezaris (“Ave, vita”), daktaras (“Tas saldus žodis laisvė”), Banys (“Velnio sėkla”), Navikas (“Arkliavagio duktė”), Baldišius (“Džiazas”), Vaišvila (“Giminės”) ir kt.

1976 m. Vytautui Paukštei suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. 1998 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2000 m. apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 2002 m. paskirta Vyriausybės meno premija.