2007 m. Klaipėdos miesto kultūros magistrai Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius

BRONIUS GRAŽYS (1934-2013) – Klaipėdos dramos teatro aktorius, režisierius, daugelio miesto švenčių organizatorius.

Gimė 1934 m. sausio 5 d. Nečionyse, Rokiškio apskrityje. Nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius, nuo 1968 m. - režisierius. 1973-1991 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1992 m. dėsto Klaipėdos universitete, nuo 1997 m. – Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje.

Aktorius yra sukūręs arti pusantro šimto vaidmenų, liudijančių aktoriaus platų kūrybinį diapazoną, gebėjimą juvelyriškai perteikti kuriamo personažo charakterio esmę. Už nuopelnus nacionalinio teatro menui 1984 m. aktoriui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. B.Gražys yra sukūręs ne vieną ryškų, įsimintiną vaidmenį kino ir televizijos filmuose bei dvi autorines televizijos laidas „Broniaus Gražio teleportretas“ (Vokietijos Hamburgo televizija), „Prie židinio“ (Klaipėdos televizija).

Visus penkiasdešimtį kūrybinės veiklos metų B.Gražys aktyvus lietuvių rašytojų, poetų kūrinių propaguotojas. Ketvirtį amžiaus B.Gražys yra kūręs scenarijus, ruošęs projektus ir režisavęs Klaipėdoje Jūros, dainų, sporto, rašytojų ir poetų, medikų šventes, Tarptautinės teatro dienos renginius ir kt.

B.Gražys – Klaipėdos universiteto docentas, daugiau nei tris dešimtmečius yra dėstęs vaidybos, režisūros ir grimo pagrindus choreografijos specialybės studentams. B. Gražys pirmasis atidarė Kiemo teatrą.

Jau dvylika metų B.Gražys kuruoja Klaipėdos ir respublikos dailininkų darbų parodas, pats tapo, yra surengęs 38 tapybos, asambliažų bei koliažų autorines ir kolektyvines parodas Lietuvoje ir užsienyje.

ALOYZAS KAŽDAILIS (1943-2018) – Lietuvos jūros muziejaus įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas, knygų autorius.

Gimė 1943 m. birželio 27 d., 1965-1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu, 1968-1970 m. – Klaipėdos politechnikumo istorijos dėstytoju.

1970 m. rugsėjo 1 d. A.Každailiui buvo pavesta įkurti Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyrių. Per nepilnus metus A.Každailio iniciatyva buvo sukomplektuoti eksponatai, paruošti ekspozicijos planai. 1971 m. liepos 11 d. buvo atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus užuomazga. 1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, A.Každailis buvo paskirtas direktoriumi.

1972-1979 m. A.Každailis aktyviai dalyvavo Nerijos forto restauravimo ir jo pritaikymo jūrų muziejui ir akvariumui darbe.

Už jūrinių tradicijų Lietuvoje puoselėjimą, unikalaus jūrinės kultūros ir gamtos pažinimo komplekso kūrimą, 1982 m. drauge su kitais Jūrų muziejaus ir akvariumo kūrėjais A.Každailis apdovanotas Lietuvos valstybine premija.

Visą vadovavimo Jūrų muziejui laikotarpį A.Každailis rūpinosi muziejaus plėtra, naujų ekspozicijų kūrimu. Nuo 1995 m. jo iniciatyva pradėta akvariumo, o nuo 1999 m. jūrų faunos ekspozicijos rekonstrukcija.

A.Každailiui vadovaujant, Lietuvos jūrų muziejus tapo labiausiai lankomu muziejumi Lietuvoje. Darbą Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pareigose A.Každailis sėkmingai derino su mokslo populiarinimo bei kūrybine veikla.

1981 m. išleista A.Každailio mokslinė-grožinė knyga „Laivai ir jūrininkai“. A.Každailis yra ir keleto knygelių vaikams autorius. Patrauklia ir vaikams įdomia forma parašyti kūriniai puikiai užpildė pažintinių knygelių apie gamtą vaikams spragą to meto literatūroje.

Už prasmingą kultūrinę švietėjišką veiklą A.Každailis 1989 m. apdovanotas Nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardu, 2002 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas. 1994 m. A.Každailis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

JUOZAS GUDAVIČIUS (1926 - 2008)

J.Gudavičius – vienas garsiausių Lietuvos choreografų, tautinių šokių kūrėjas ir puoselėtojas. Šokti pradėjo 1940 m., dabartinės Antano Vienuolio vidurinės mokyklos šokių kolektyve.

1946 m. J.Gudavičius priimtas į Lietuvos valstybinį liaudies dainų ir šokių ansamblį (dabar „Lietuva“) šokėju. Tuo pat metu jis 1947-1953 m. vadovavo Profesinio techninio mokymo komiteto respublikinių kultūros namų šokių kolektyvui ir 1948 m. sąjunginėje apžiūroje Maskvoje jo darbas buvo įvertintas garbės raštu.

1961 m. Valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre J.Gudavičius apgynė diplominį darbą – pastatė F. Jarulino baletą „Šuralė“, su pagyrimu baigė institutą Maskvoje ir jam suteikta baletmeisterio – režisieriaus profesinė kvalifikacija.

Grįžęs į Vilnių, J.Gudavičius toliau dirbo valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio baletmeisteriu ir dvejus metus (1963-1965) vadovavo Kauno muzikinio teatro baleto trupei.

1967 m., įsteigus Choreografijos katedrą tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, J.Gudavičius ima jai vadovauti. Vadovauja ir perkėlus 1971 m. katedrą į Klaipėdą, kur ji tampa naujai steigiamos kultūrinio profilio aukštosios mokyklos (dabar Klaipėdos universitetas) branduoliu.

J.Gudavičius scenai ir dainų šventėms stilizavo liaudies bei sukūrė naujų per trisdešimt šokių ir ratelių. Jo kūryba neapsiriboja vien scena, ji skiriama ir aikštei – masinių renginių vietai. J.Gudavičius – trijų respublikinių moksleivių dainų švenčių (1964, 1969, 1977) šokių dienos scenarijų autorius, vyr. baletmeisteris ir režisierius. Jam net 8 kartus teko būti Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių „Gaudeamus“ vyr. baletmeisteriu ir meno vadovu.

J.Gudavičiui penkis kartus už repertuaro kūrimą meno saviveiklai bei penkis kartus už dainų švenčių šokių dienos ir ansamblių vakaro choreografinį sprendimą buvo paskirtos Lietuvos kultūros ministerijos choreografijos premijos, o 1986 m. – Valstybinė literatūros ir meno premija. Visa jo kūrybinė veikla įvertinta Lietuvos liaudies artisto garbės vardu (1985) bei Lietuvos valstybinės premijos laureato vardu (1986), o už pedagoginį darbą suteiktas profesoriaus vardas (1982).

2004 m. prof. J.Gudavičių Lietuvos Prezidentas apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.