2016 m. Klaipėdos kultūros magistrai Rolandas Rastauskas ir Kristina Jokubavičienė

Kristina Jokubavičienė (gim. 1955 m. rugpjūčio 1 d.) – dailėtyrininkė, pedagogė, ilgametė Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos vadovė.

Nuo 2001 m. išradingai, kūrybiškai vadovaudama Prano Domšaičio galerijai, rengdama įdomiausias parodas, K. Jokubavičienė dirba ir didžiulį, plačiašakį dailės tiriamąjį, ugdomąjį bei propagavimo darbą. Itin svarbūs ir ryškūs jos darbai Mažosios Lietuvos bei Klaipėdos krašto dailės paveldo tyrimo ir sklaidos sferoje: pranešimai tarptautinėse bei respublikinėse mokslinėse konferencijose; kultūros paveldo projekto „Žmonės ir likimai. Mažosios Lietuvos kūrėjai“ įgyvendinimas; katalogų sudarymas; net 6 Thomo Manno tarptautinių festivalių dailės parodų kuravimas; kūrybiškas ir produktyvus bendradarbiavimas su Mažosios Lietuvos dailės tyrinėtojais iš Vokietijos, ryšiai su Austrijos, Kanados valstybiniais archyvais ir kt.

Didžiausias ir neįkainojamas K. Jokubavičienės nuopelnas yra dailininko ekspresionisto P. Domšaičio didžiulio kūrybinio palikimo grąžinimas į Klaipėdą, šio dailininko nuolatinės ekspozicijos įrengimas, jo kūrybos tyrimai, sklaida bei jo gyvenimo, kūrybos faktų rinkimas, jų aktualizacija. Tyrimai, susiję su P. Domšaičiu, dailėtyrininkės veiklje aprėpia plačią amplitudę – nuo kūrybinių, informacinių kontaktų su Pietų Afrikos Respublikos muziejais ir galerijomis iki apvainikuojanąio, 15 metų trukusio tyrimo, išleidžiant fundamentalų leidinį „Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė“ (2015).    

Andriaus Valužio nuotr. 

Kita, nemažiau svarbi, su Klaipėdos vizualiojo meno kultūra susijusi K. Jokubavičienės veiklos vaga – šiuolaikinės dailės aktualizacija. Tai jos parengta retrospektyvinė paroda, trukusi 2004–2010 m. „Trys Klaipėdos dešimtmečiai“, kaligrafijos leidinių ir parodų rengimas, įvairūs renginiai, parodos, katalogų, bukletų sudarymas ir kt., garsinantys Klaipėdos dailės praeitį bei pristatantys dabartį. K. Jokubavičienė buvo gausybės skirtingų dailės stilių parodų kuratorė, pristatytoja.

K. Jokubavičienė – bene vienintelė Klaipėdos dailėtyrininkė daug dirbnti šios srities mokslo veikloje: mokslinės konferencijos, straipsniai specializuotuose Lietuvos dailės leidiniuose („Dailė“, „Menas“, „Literatūra ir menas“, Lietuvos dailės muziejaus metraštis ir kt.), taip pat daugybė straipsnių miesto dienraščio „Klaipėda“ priede – kultūros ir meno žurnale „Durys“.

K. Jokubavičienės organizaciniai, kūrybiniai, moksliniai, edukaciniai, vaidybiniai darbai garsina Klaipėdą plačiai Lietuvoje ir už jos ribų.

Rolando Rastausko (gim. 1954 m. sausio 11 d.) kūrybiniai nuopelnai literatūros, teatro ir kt. meno srityse yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. R. Rastauskas rašo ir verčia pjeses, spektaklių scenarijus žymiausioms Lietuvos teatro trupėms (O. Koršunovo teatrui, Nacionaliniam Lietuvos dramos teatrui ir kt.), tarptautinių festivalių užsakymu. Jis dalyvavo ne viename užsienio meno ir kultūros renginyje kaip konsultantasar žiuri narys. R. Rastauskas yra daugelio tarptautinių kultūros projektų dalyvis ir moderatorius.

Išleido esė rinktines „Kitas pasaulis“ (2004), „Privati teritorija“ (2009), „Trečias tomas“ (2015), eilėraščių rinkinius „Albumas“ (1987), „Tinginio raudos“ (1992), „Aktorius pasitraukia“ (1996), „Metimas“ (2006) ir eilių rinktinę „Vienišos vėliavos“ (2015).

R. Rastausko kūrybinė ir visuomeninė veikla pelnė pripažinimą Lietuvoje ir buvo įvertinta net keletu reikšmingų apdovanojimų. 2001 m. jam buvo skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos primejia už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis, 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 2006 m. gavo Ievos Simonaitytės premiją bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premiją už kūrybiškiausią metų knygą, 2010 m. jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. R. Rastauskui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, Jotvingių premija.

Nuo 2016 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgas ir konkurso „Klaipėda 2002 Europos kultūros sostinė“ ambasadorius.

Ženklus R. Rastausko indėlis yra ir populiarinant vizualųjį meną, dailę ir fotografiją. Jis kuravo dailės parodą „Idealio perspektyvos triukai“ (Jono Meko vizualiųjų menų centras, 2010), fotografijos parodą „Lietuvos fotografija“ (ŠMC, 2008). 2008 m. kartu su fotomenininku Remigijumi Treigiu išleido originalios koncepcijos albumą „Berlynalijos“ (fotografijos – R. Treigio, tekstai – R. RAstausko), dalyvavo fotografijos projekte „Kintančios erdvės“ (leidinio tekstas – R. Rastausko, projekto vadovas – G.Skudžinskas).

R. Rastauskas pasižymi kaip kūrybinga ir atvira novatoriškiems sumanymams, kūrybiniams eksperimentams, netikėtoms meno formoms, asmenybė. Jo kūryboje visada svarbią vietą užėmė Klaipėdos miestas. Jis aktyviai reiškiasi ne tik kaip kūrėjas, bet ir kaip visuomenės veikėjas, aktyviai palaiko įvairias kūrybines jaunimo iniciatyvas.