Dangė ar Danė
Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui Danė. Visuose svarbesniuose norminamojo pobūdžio vietovardžių sąrašuose šis variantas pagrindinis. Tačiau norminiais pripažįstami iš viso trys variantai: Dãnė (2), Dañgė (2), Dãnija (1).
Šalutinis normos variantas Dangė galimas vartoti, jis tinka neoficialiajai vartosenai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutarė papildyti Lietuvos vietovardžių sąrašą (žr. 2017 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. N-1 (160)) – įrašyti prie antraštinio vietovardžio Danė papildomą variantą Dangė ir teikti taip: „Dãnė (2) // Dan͊gė (2), Dãnija (1), up., į Kuršių marias, Klaipėdos r.“
Lingvistiškai upės pavadinimo variantus (Danė, Dangė) tyrinėjusių žymiųjų mūsų kalbininkų Aleksandro Vanago ir Vytauto Mažiulio nuomonės dėl upėvardžio kilmės skiriasi.
V. Mažiulis pasisako už formą Dangė. Šis pavadinimas, jo teigimu, kuršių palikimas – upėvardį jis sieja su kuršių *dangā- „kreiva, vingiuota“ (žr.: Baltistica, t. 37, nr. 2 (2002), p. 316).
A. Vanago teigimu, upėvardžiai Danė, Danija archajiški, indoeuropietiški, jų šaknis dan- sietina su avestos dānu- „upė“, osetinų don „upė, vanduo“ (žr.: Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius, 1981, p. 80).
