Pradžia
Lt En

Elektroninių laiškų rašymas

Bendravimas elektroniniais laiškais jau seniai tapo kiekvieno iš mūsų kasdienybe. Viena iš pagrindinių dalykinio bendravimo priemonių – elektroninis paštas. Deja, dažnai pamirštama, kad elektroniniams laiškams, kaip ir kitoms komunikacijos sritims, yra taikomos vienokios ar kitokios taisyklės ir etiketo normos.

Lietuvių kalboje pasitaiko nevartotinų naujųjų svetimybių – e-mailas, imeilas. Kompiuterijos termino angl. e-mail atitikmenys yra du, jų reikšmės šiek tiek skiriasi: elektroninis paštas arba elektroninis laiškas. Sakyti „imeilas“, „e-meilas“ yra didelė klaida, žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445).

Elektroninis laiškas – pranešimas, pritaikytas persiųsti elektroninėmis priemonėmis, turintis nustatytu formatu persiuntimui reikalingą tarnybinę informaciją: paskirties adresą, informaciją apie siuntėją, teksto kodavimo metodą ir pan. Elektroninis paštas – elektroninių laiškų persiuntimo kompiuterių tinklu tarnyba.

Elektroninis paštas pirmiau siūlytas trumpinti tik dviem būdais: el. paštas arba el. p., tačiau derinant prie sistemos (plg.: e. vyriausybė, e. parašas, e. bankas) galimi ir tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p. Svarbu netrumpinti rašant brūkšnelį (jokiu būdu ne e-paštas), nes tai anglų kalbai būdinga rašyba. Lietuvių kalboje brūkšnelis gali būti rašomas tarp trumpinamo žodžio pirmosios raidės ir paskutinio skiemens, pvz.: b-ka – biblioteka, m-kla – mokykla ir pan. Elektroninis paštaselektroninis laiškas yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl brūkšnelis neįmanomas, čia reikia taško.

Elektroniniai laiškai gali būti asmeniniai arba dalykiniai. Elektroniniuose laiškuose yra laikomasi įprastų etiketo taisyklių. Visada svarbu nurodyti pranešimo temą (subject). Temos nurodymas padeda atskirti laiškų svarbą. Jeigu elektroninio laiško tema nenurodyta, laiško gavėjas gali į tokį laišką neatsakyti arba ištrinti jį kaip nereikšmingą. Į dalykinius laiškus reikėtų atsakyti per parą (poilsio dienos neįskaičiuojamos). Į laiškus, pažymėtus šauktuko simboliu „!“, būtina atsakyti nedelsiant.

Dažniausiai elektroniniuose laiškuose daromos klaidos:

  • labai dažnai neatkreipiamas dėmesys į vartojamą skyrybą. Jei pasisveikinimas ir kreipinys išskirtas kableliais, tada tekstas turėtų būti pradedamas rašyti naujoje eilutėje mažąja raide, pvz.: 

Laba diena,

norėjau Jums pranešti, kad...

Tačiau, jei po pasisveikinimo ar kreipinio padėtas šauktukas, tada pirmasis laiško žodis turi būti pradėtas didžiąja raide.

  • po žodžių Pagarbiai,  Su pagarba  negali būti dedami kableliai. Tai angliškos skyrybos įtaka. Po šių mandagumo žodelių lietuviškame tekste jokiu būdu nededamas joks skyrybos ženklas. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.
  • reikėtų atkreipti dėmesį į datos rašymą. Elektroniniame laiške datą rašant trumpuoju būdu, metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2013-09-17, 2013 09 17. Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.: 2013 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 23 d.. Taip pat reikia pastebėti, jog tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai.
  • žodeliai prašom, prašyčiau, prašau niekada nenaudojami įterpiniu, taip pat nevartojami su liepiamąja nuosaka, pvz.: prašau parašykite (= prašau parašyti), prašom sustokite (= prašom sustoti).

Sveikinantis kreipinys gali būti rašomas mažąja raide, pvz.: Laba diena, gerbiamoji vedėja, Labas rytas, mieli kolegos, tačiau stilistiniais sumetimais, kreipiantis mandagiai, su pagarba į kitą žmogų, kreipinys gali būti rašomas didžiąja raide, pvz.: Bičiuli, Drauge, Brangusis, Pone, Jūs.

Negalima rašyti elektroninio laiško vien tik didžiosiomis raidėmis. Laiškas, parašytas vien didžiosiomis raidėmis, elektroninėje erdvėje gali būti įvertintas kaip šauksmas, tačiau išskirti žodį ar mintį didžiosiomis raidėmis kartais galima ir netgi reikia (kai siekiama atkreipti laiško gavėjo dėmesį).

Elektroninio laiško tekstas turi būti struktūrizuotas, pastraipos atskiriamos tuščia eilute.

Elektroninio laiško ypatumai: lakoniškumas, konkretumas. Rekomenduojama eilutės apimtis – iki 70 simbolių. Pastraipą turėtų sudaryti 5–7 eilutės, laišką – iki 100 eilučių (iki 50 KB).

Jeigu prie laiško siunčiamas priedas, būtina laiške tai paminėti. Tiek prie elektroninio, tiek prie paštu siunčiamo laiško priedus pridedame, o ne prisegame. Angl. attach – liet. pridėti, pridėti priedą; angl. attachment – liet. priedas (ne prisegtukas) (Žr. V. Dagienės, G. Grigo, T. Jevsikovos „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, Vilnius, 2008; p. 369). Taigi pasakymų prisegti, prisegtukas ir kt. dalykinėje kalboje reikėtų vengti.

Telefono numerių rašymą reglamentuoja Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1162 (Žin., 2005, Nr. 152-5628; pakeitimai Žin., 2006, Nr. 88-3502).

Nurodant nacionalinį telefono ar fakso ryšio numerį, gali būti rašoma:

Telefonas   Tel.

Faksas  Faks.

Mobilusis telefonas  Mob.

Nurodant tarptautinį telefono ar fakso ryšio numerį, gali būti rašoma:

Telephone  Tel.

Fax

Mobile  Mob.

Pasirašydami laišką įrašykite visą savo įmonės/asmens kontaktinę informaciją (bendrovės pavadinimą, savo pavardę ir pareigas, telefono ir fakso numerius). Parašas rašomas kairėje pusėje, palikus ne mažiau nei vienos eilutės intervalą. Parašą rekomenduojama sutalpinti į 4 eilutes.

Rašydamas elektroninį laišką, siuntėjas turi parodyti geras manieras ir pagarbą gavėjui. O klaidos tekste išduoda neišprusimą ir skubėjimą.

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Gyventojams
Skip to content