Pradžia
Lt En

Švenčių, renginių pavadinimų rašymas

Švenčių ir renginių pavadinimai rašomi didžiąja raide. Jei pavadinimą sudaro keli bendrinės reikšmės žodžiai, tik pirmasis rašomas didžiąja raide: Naujųjų metų diena, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Velykos, Tarptautinė darbo diena, Motinos diena, Tėvo diena, Pasaulinė gyvybės diena, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena, Europos diena, Pilietinio pasipriešinimo diena, Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena, Pasaulinė informacinės visuomenės diena, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, Tarptautinė dingusių vaikų diena, Tarptautinė vaikų gynimo diena, Sąjūdžio diena, Gedulo ir vilties diena, Okupacijos ir genocido diena, Birželio sukilimo diena, Žalgirio mūšio diena, Jūros diena ir Žvejų diena, Tarptautinė jaunimo diena, Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena, Laisvės diena, Mokslo ir žinių diena, Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena, Statybininkų diena, Baltų vienybės diena, Lietuvos žydų genocido atminimo diena, Lietuvos socialinių darbuotojų diena, Tuskulėnų aukų atminimo diena, Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Kūno kultūros ir sporto diena, Tarptautinė mokytojų diena, Vietos savivaldos diena, Derliaus diena, Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena,1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena, Konstitucijos diena, Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena, Lietuvos kariuomenės diena, Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena, Tarptautinė žmogaus teisių diena.

Festivalių, švenčių ir kitų renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių: Pažaislio muzikos festivalis, Jūros šventė, Europos rankinio čempionatas, Klaipėdos laivų paradas, Svarsčių kilnojimo varžybos, Džiazo vakaras, Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu paroda ir pan.

Simboliniai (perkeltinės reikšmės) renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis. Nomenklatūrinis žodis, einantis prieš simbolinį pavadinimą, rašomas mažąja raide: festivalis „Bliuzo naktys“, dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“, tarptautinė 20-oji mokslinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“, buriavimo regata „Galvės taurė“, paroda „Be pavadinimo“. Didžiąja raide rašomi tik tikriniai vardai, įeinantys į nomenklatūrinį pavadinimą: Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos“, Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinės muzikos festivalis „Trimitatis“, Dzūkijos regiono kaimo kapelų varžytuvės „Grok, Jurgeli“

PROFESINIŲ ŠVENČIŲ PAVADINIMAI

Kalbant apie šventes, dienas ir panašias progas, susijusias su tam tikra žmonių grupe (pagal profesiją, specialybę, socialinę padėtį ir pan.), vartotina daugiskaita: Mokytojų diena, Statybininkų diena, Medicinos darbuotojų diena, Angelų sargų (policijos) diena, Karių diena, Slaugytojų diena, Muziejų diena, Telekomunikacijų diena ir pan.

Vienaskaitos formos vartojamos apibendrinta simboline reikšme – jomis žymimos sąvokos, kurioms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba: Motinos diena, Tėvo diena, Moters diena, Jaunimo diena, Šeimos diena ir pan.

RELIGINIŲ ŠVENČIŲ PAVADINIMAI

Daugelis religinių švenčių pavadinimų rašytini pagal bendrąsias taisykles: Kristaus paaukojimo šventykloje diena, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė ir pan.

Stilistiškai pagrįstas didžiųjų raidžių rašymas pavadinimuose šv. Mišios, Pirmoji Komunija, Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, Kristaus Prisikėlimo šventė (prisikėlimas laikomas neeiliniu įvykiu) ir pan.

Prie švenčių pavadinimų Kalėdos, Velykos trumpinys šv. rašomas mažąja raide, nes nelaikomas tikrinio vardo sudedamąja dalimi, tačiau stilistiniais sumetimais pavartota didžioji raidė ne klaida.

LAIKOTARPIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS

Gavėnia, adventas – ne švenčių, o laikotarpių pavadinimai, tad šie žodžiai sakinio viduryje rašomi mažąja raide (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas bažn. keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“; „gavėnia bažn. septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų“).

Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: šabas, ramadanas ir pan.

 

Parengta remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, Kalbos konsultacijų duomenų baze (www.vlkk.lt)

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Gyventojams
Skip to content