Pradžia
Lt En

Valentinas Greičiūnas (2002 m.)

Už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui Garbės piliečio vardas Valentinui Greičiūnui suteiktas 2002 m. liepos 26 dieną.

V.Greičiūnas gimė 1938 m. vasario 12 d. Klaipėdoje gyvena nuo 1945 m., 1957 m. sidabro medaliu baigė Klaipėdos I vidurinę mokyklą.

1959 – 1965 m. mokėsi ir baigė Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą, įsigydamas inžinieriaus statybininko specialybę. Mokydamasis dirbo Klaipėdos statybos treste, mėsos kombinate. 1961 m. buvo paskirtas Klaipėdos mėsos kombinato statybos direktoriumi, o 1965 m., baigus kombinato statybą – vyriausiuoju inžinieriumi.

1967 m. išrinktas Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, 1976 m. – pirmininko pirmuoju pavaduotoju, o 1990 m. – savivaldybės vicemeru. Nuo 1967 m. iki 1992 m. V.Greičiūnas vadovavo statybų, transporto, ryšių, energetikos vystymui mieste, komunalinio ūkio statybos, aplinkos tvarkymo darbams.

25-erius metus dirbdamas savivaldybėje, V.Greičiūnas aktyviai dalyvavo ir vadovavo sprendžiant Klaipėdos plėtros klausimus, derinant įvairių įmonių veiklą bendriems miesto interesams, jo infrastruktūros vystymui, klaipėdiečių gyvenimo patogumui užtikrinti.

Nors tuometiniai sovietiniai nutarimai draudė kultūros ir sporto objektų statybą, tačiau Klaipėda buvo vienintelis miestas Lietuvoje, radęs galimybę plėsti ir šios srities statinius. Pastatyta 15 sporto salių, dviračių trekas,  Vasaros koncertų estrada, Jūrų muziejus, lengvosios atletikos maniežas, moksleivių sporto kompleksas Paryžiaus Komunos gatvėje, 3 plaukimo baseinai, rekonstruotas Dramos teatras. Pastatytas Raudonojo Kryžiaus ligoninės priestatas ir konsultacinė poliklinika, stomatologinė ir 3-oji poliklinikos, ligoninių kompleksas šiaurinėje miesto dalyje.

Socialinių ir pramonės objektų aprūpinimui lygiagrečiai buvo statomos rajoninės katilinės ir šiluminiai tinklai, rekonstruotos ir naujai pastatytos miesto vandenvietės, nutekamųjų vandenų mechaninio valymo įrenginiai, naujos telefonų stotys. Pradėta biologinio valymo įrenginių statyba. Per tuos metus pastatyti du nauji tiltai per danės upę, viadukas Herkaus Manto gatvėje, likviduota geležinkelio šaka, kertanti Taikos prospektą ir Minijos gatvę. Pastatyta nauja autobusų stotis bei geležinkelio stoties rūmų priestatas. Pastatyti nauji Taikos, Baltijos prospektai, rekonstruoti Šilutės plentas, Minijos gatvė, išvažiavimas į Palangą. Augant statyboms buvo tiesiamos ir tvarkomos naujos gatvės. Nuo Kopgalio į pietus Kuršių marių pakrante nutiesta apie 8 kilometrus naujų krantinių, pastatyta nauja perkėla per marias ir prieigos prie jos, eilė kitų komunalinių objektų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. pradžioje Respublikos Vyriausybė pakvietė V.Greičiūną vadovauti steigiamai Klaipėdos uosto direkcijai, rūpintis vieningo uosto struktūrų sukūrimu. Jo vadovaujama uosto direkcija pasiekė, kad būtų įtvirtinta europietiška uosto valdymo struktūra, sukurta teisinė bazė, paruoštas ir įgyvendinamas uosto infrastruktūros vystymo planas.

Dirbdamas uosto direkcijoje ir gerai suprasdamas miesto poreikius, skyrė lėšų svarbių miesto objektų tvarkymui: tai Jūrininkų prospekto rekonstrukcija ir Uosto gatvės remontas, Martyno Mažvydo paminklo statymas ir Lietuvininkų aikštės rekonstrukcija. Jis aktyviai rėmė sveikatos, kultūros ir sporto projektus, Klaipėdos universiteto vystymą.

Sukaupta didelė gyvenimo ir darbo patirtis sulaukė tinkamo klaipėdiečių įvertinimo. 2000 m. V.Greičiūnas išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą Danės vienmandatėje apygardoje. Šis faktas pabrėžė jo autoritetą mieste, Klaipėdos gyventojų pagarbą ir pasitikėjimą juo. Gerai žinodamas miesto poreikius, Seime rūpinasi jo vystymo ir tvarkymo klausimais, jūrininkų, švietimo ir sveikatos organizacijų reikalais.

Įamžinant Klaipėdos miesto ir krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, kartu su grupe miesto ūkio, kultūros ir mokslo žmonių ėmėsi iniciatyvos 2003 m. pastatyti paminklą.

V.Greičiūnas niekada neapsiribojo vien ūkine veikla. Visada domėjosi visuomeniniu miesto gyvenimu, dalyvaudavo kultūriniuose renginiuose, aktyviai užsiiminėjo sportu. Dar mokydamasis mokykloje, tris metus atstovavo Lietuvos moksleivių ir jaunių krepšinio rinktinėms, o 1962-1965 m. - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei. 1958 m. ir 1962 m. tapo Lietuvos krepšinio čempionu. Už pasiekimus sporte 1958 m. jam suteiktas sporto meistro vardas. 1971–1979 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.

1981 m. V.Greičiūnui suteiktas nusipelniusio inžinieriaus vardas. Už Klaipėdos senamiesčio atstatymą ir sutvarkymą paskirta ženkliausia to meto – TSRS Ministrų Tarybos premija.

1997 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading