Civilinės saugos pratybos
Civilinės saugos pratybų tipus, lygius, planavimą, organizavimą ir vertinimą nustato Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 (Žin., 2010, Nr. 107-5537; 2012, Nr. 43-2115). Aprašas taikomas ministerijoms ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir (arba) kuriuose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos).
Pratybų tipai yra:
1. stalo pratybos – detalus pratybų aprašyme pateikto įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos (toliau – pratybų situacija) valdymo aptarimas, kuriame dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektų atstovai tarpusavyje tikslina, tobulina ir derina reagavimo ir padarinių šalinimo veiksmus;
2. funkcinės pratybos – civilinės saugos sistemos subjektų pratybos, skirtos atskiroms funkcijoms ar procedūroms, numatytoms šiems subjektams civilinės saugos srityje, įvertinti, tobulinti ir mokytis jas vykdyti;
3. kompleksinės pratybos – civilinės saugos sistemos subjektų pratybos, skirtos patikrinti ir tobulinti jų gebėjimams valdyti tam tikrą ekstremaliąją situaciją.
Pratybos pagal jose dalyvaujančius subjektus ir modeliuojamos ekstremaliosios situacijos mastą skirstomos į:
1. tarptautinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą reaguoti į tarptautinio masto ekstremaliąsias situacijas;
2. valstybinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
3. savivaldybės lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;
4. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų – pratybos, kurios organizuojamos Aprašo 3 punkte nustatytuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose siekiant patikrinti ir tobulinti civilinės saugos parengtį ūkio subjekte, kitoje įstaigoje įvykus ekstremaliajam įvykiui.
Pratybos organizuojamos šiuo periodiškumu:
1. valstybinio lygio:
1.1. kompleksinės pratybos – ne rečiau kaip kas treji metai;
1.2. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės pratybos;
1.3. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės arba funkcinės pratybos;
2. savivaldybės lygio:
2.1. kompleksinės pratybos – ne rečiau kaip kas treji metai;
2.2. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės pratybos;
2.3. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės arba funkcinės pratybos;
3. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybos:
3.1. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai;
3.2. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos funkcinės pratybos.
Pratybos organizuojamos vadovaujantis Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-225 (Žin., 2011, Nr. 95-4509).
Pratybų vadovas ir pratybų rengimo grupė rengia pratybų ataskaitą. Pratybų ataskaitoje turi būti aprašyta:
1. pratybų tikslai;
2. pratybų eiga;
3. pratybų vertinimas;
4. rekomendacijos, kaip gerinti parengtį.
Pratybų vadovas per 10 darbo dienų po pratybų pateikia pratybų ataskaitą pratybas organizavusios institucijos vadovui, o šis tvirtina pratybų ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ataskaitos patvirtinimo pateikia ją pratybų dalyviams ūkio subjekto, kitos įstaigos steigėjui ir savivaldybės administracijos direktoriui jo paties prašymu.
