Pradžia
Lt En

ES finansuojami projektai 2024-2030 m.

Finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis 
www.esinvesticijos.lt 

Dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas nuo Sausio 15-osios g. ir Tilžės g. sankryžos iki Taikos pr. ir Sausio 15-osios sankryžos

Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas nuo Sausio 15-osios g. ir Tilžės g. sankryžos iki Taikos pr. ir Sausio 15-osios sankryžos“ (Projekto kodas Nr. 23-104-P-0001). Projektas įgyvendinamas pagal 2025 m. vasario 4 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pasirašytą finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Sutartyje numatytas bendras projekto biudžetas 378 434,06 EUR, iš jų ES fondų lėšos 321 668,95 EUR, Savivaldybės biudžeto lėšos 56 765,11 EUR. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigoja užtikrinti Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros būklės palaikymą ir priežiūrą, ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos.

Projekto tikslas – įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Sausio 15-osios g. ir Tilžės g. sankryžos iki Taikos pr. ir Sausio 15-osios sankryžos Klaipėdos mieste, siekiant padidinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Projekto tikslinė grupė: Klaipėdos miesto gyventojai bei Klaipėdos mieste besilankantys asmenys. Tikslinės grupės poreikis – turėti vientisą dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą, jungiančią pagrindines kasdienes funkcines zonas (gyvenamąsias, darbo, paslaugų ir pan.), ir kurių įrengimas užtikrina vientiso, rišlaus ir saugaus savarankiško infrastruktūros tinklo suformavimą.

Projektu sprendžiama problema – vientisos dviračių takų ir dviračių pėsčiųjų takų infrastruktūros, skirtos gyventojų mobilumui didinti Klaipėdos mieste, trūkumas. 2022-2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plane nurodyta 2 problema „Integruotos ir gyventojų poreikius atitinkančios tvarios transporto sistemos neefektyvi veikla“ ir šalinama jos priežastis 2.2. „Nepakankamai išvystyta darnaus judumo infrastruktūra“. Projektu siekiama pagerinti dviratininkų susisiekimo sąlygas, padidinti gyventojų mobilumą. Projekto metu sukurta bevariklio transporto infrastruktūra gerins Klaipėdos gyventojų susisiekimą.

Įgyvendinant projektą bus įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas nuo Sausio 15-osios g. ir Tilžės g. sankryžos iki Taikos pr. ir Sausio 15-osios sankryžos (dviračių (tako plotis 3,0 m) ir pėsčiųjų (tako plotis 2,0 m), eismas tarpusavyje bus atskirtas skirtingomis dangomis ir dangos spalvomis). Bus sudarytos sąlygos miesto gyventojams ir miesto svečiams naudotis aplinkai draugišku bevarikliu transportu, eiti pėsčiomis, mažės kelionių automobiliu poreikis.

Projekto veiklų vykdymo pradžia 2022-05-26, pabaiga 2025-11-30.

 

 

 

Finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis 
www.esinvesticijos.lt 

Senyvo amžiaus asmenų globos paslaugų plėtra rekonstruojant pastatą, esantį Melnragės gyvenamajame rajone, Aušros g. 41

Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Senyvo amžiaus asmenų globos paslaugų plėtra rekonstruojant pastatą, esantį Melnragės gyvenamajame rajone, Aušros g. 41“ (Projekto kodas 23-421-P-0001). Projektas įgyvendinamas pagal 2025 m. sausio 16 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pasirašytą finansavimo sutartį Nr. 23-421-P-0001.  Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Sutartyje numatytas bendras projekto biudžetas 11 470 860,00 EUR, iš jų ES fondų lėšos 8 273 192,00 EUR, Savivaldybės biudžeto lėšos 3 197 668,00 EUR.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigoja užtikrinti Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros būklės palaikymą ir priežiūrą, ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos.

Projekto tikslas - pagerinti (padidinti) trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos bei laikino atokvėpio paslaugų prieinamumą senyvo amžiaus asmenims Klaipėdos mieste.

Projekto tikslinė grupė - Klaipėdos mieste gyvenantys ir socialinės globos laukiantys senyvo amžiaus asmenys.

Projektu siekiama spręsti 2022–2030 metų Klaipėdos regiono plėtros plane nurodytą 4 problemą „Nepakankamas švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumas, kokybiškų paslaugų trūkumas“ ir šalinama jos priežastis – 4.2. „Nepakankamas socialinių paslaugų spektras ir paslaugų prieinamumo trūkumas“. Pagrindinė kylanti problema yra nepakankama senyvo amžiaus asmenų globos paslaugų infrastruktūra Klaipėdos miesto savivaldybėje. Šią problemą lemianti priežastis yra didelis senyvo amžiaus asmenų globos poreikis Klaipėdos mieste.

Įgyvendinant projektą, sklype adresu Aušros g. 41, Klaipėda, esantis pastatas bus rekonstruojamas ir statomas naujas pastatas, pagal 2024 metais parengtą techninį projektą Nr. 2018-06-28-TP „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims) statybos ir gyvenamosios paskirties pastato (un. Nr. 2191-0006-4021) rekonstravimo, keičiant paskirtį į gydymo (slaugos namus), Aušros g. 41, Klaipėdoje, projektas (įgyvendinant senyvo amžiaus asmenų globos paslaugų plėtrą)“. Įgyvendinimo metu bus įrengtas dviejų korpusų pastatas – 81 vietos senyvo amžiaus asmenų globos namai (12 vietų iš jų skirtos demencija sergantiems senyvo amžiaus asmenims). Perkama visa būtina įranga ir baldai reikalingi įstaigos, kuri teiks socialinės globos paslaugas, veiklai vykdyti ir licencijai gauti.

Planuojama sukurti infrastruktūra bus visiškai pritaikyta tikslinės grupės, senyvo amžiaus asmenų, poreikiams, taip pat senyvo amžiaus asmenų turinčių judėjimo negalią poreikiams. Bus sutvarkyta teritorija: įrengti pasivaikščiojimo takai, suformuotos poilsio zonos iš augalų ir medžių, įrengti suoliukai ir pavėsinės, lengvųjų automobilių privažiavimo ir stovėjimo aikštelė.

Projekto veiklų vykdymo pradžia 2024-01-10, pabaiga 2028-12-31.

 

 

Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse

Klaipėdos miesto savivaldybė, kartu su partneriais – Akmenės rajono, Alytaus miesto, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Mažeikių rajono, Panevėžio miesto, Tauragės rajono, Trakų miesto, Utenos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių administracijomis  įgyvendina projektą Nr. PMIF-2.01-V-02-01 „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse“(toliau – Projektas). Projekto vykdytojas – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ir papildomas partneris VŠĮ Diversity Development Group.

Projekto tikslas – gerinti Lietuvos Respublikoje esančių ne ES valstybių narių piliečių arba asmenų be pilietybės integracijos savivaldos lygmenyje procesus bei stiprinti ilgalaikę šių asmenų integracijos procesų stebėseną.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos formuojama užsieniečių integracijos politika, užsieniečių socialinei integracijai naudojamos priemonės , pastaraisiais metais teikiama parama, taikomos priėmimo ir integracijos priemonės nuo karo iš Ukrainos pasitraukusiems pabėgėliams bei į Lietuvą atvykusiems nuo režimo ir represijų nukentėjusiems ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams bei kitiems asmenims žymi valstybės indėlį į užsienio piliečių integraciją Lietuvoje. Kita vertus, užsieniečių priėmimo ir integracijos formuojama ir vykdoma politika, taikomos priemonės pasižymi fragmentiškumu ir nedidele apimtimi, tad jomis galėjo ar gali pasinaudoti tik nedidelė dalis Ukrainos ir Baltarusijos piliečių. Šių užsienio piliečių integracija Lietuvoje atskleidžia jos stipriuosius (valstybės parama, teikiamos paslaugos, visuomenės palankumas, kt.), tačiau taip pat ir stiprintinus aspektus (nepakankamas paslaugų, ilgalaikės būsto nuomos prieinamumas, integracijos į darbo rinką iššūkiai). Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos migrantų grupės (pavyzdžiui, migrantai iš Centrinės Azijos, Indijos ir kt.) – įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai atskleidžia praktikoje užsieniečių integracijai vis dar kylančias kliūtis.

Remiantis tyrimais ir apžvalgomis, Lietuvos savivaldybės, jų administracijos ir kitos savivaldos lygmenyje veikiančios institucijos bei įstaigos nėra pakankamai arba iš viso nėra įsitraukusios į jų teritorijoje gyvenančių užsieniečių integracijos procesus, nėra tinkamai pasiruošusios teikti kompleksines ir subalansuotas paslaugas, tokiu būdu integruojant į Lietuvą atvykstančius ne ES piliečius, užtikrinant jų socializaciją ir sklandų įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Be to, integracijos politikos kūrimo ir įgyvendinimo klausimais pasigendama bendradarbiavimo su migrantų asociacijų atstovais, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei moksliniais institutais.

Dėl įvairių aplinkybių didėjant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiui, atsiranda poreikis tobulinti nepakankamai koordinuotos ir ad hoc principu vykdomos integracijos politikos įgyvendinimo procesus, užtikrinti, kad ne ES piliečiams paslaugas teikiančios (ir jas koordinuojančios) institucijos turėtų visus resursus, žinias ir kompetencijas, o taip pat būtų suinteresuotos sėkmingos politikos rezultatais vietos (savivaldybių) lygmenyje ten, kur ir vyksta (turi vykti) integracijos ir įtraukties procesai.

Tokiems integracijos principams įgyvendinti bei jų sėkmei užtikrinti būtinas metodiškas ir koordinuotas visų suinteresuotų šalių įtraukimas į nuoseklų strateginio požiūrio (dokumentų ir veiksmų planų) kūrimo procesą.

Projekto trukmė – 2024 m. spalio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d.

Projekto įgyvendinimo metu numatytos vykdyti veiklos:

1. Vietos savivaldos lygmens vaidmens Lietuvos Respublikoje esančių trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių narių) piliečių arba asmenų be pilietybės integracijos procesuose didinimas:

1.1. Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorių (toliau – Koordinatorius) pareigybių, skirtų Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos apraše, tvirtinamame socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašas), nurodytoms funkcijoms vykdyti, savivaldybėse steigimas ir išlaikymas;

1.2. Koordinatorių ir savivaldybės administracijos atstovų mokymų, diskusijų užsieniečių integracijos temomis organizavimas ir vykdymas;

1.3. Mokymosi vizitų Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse, skirtų Koordinatoriams, organizavimas ir vykdymas;

1.4. Koordinatorių tinklaveikos organizavimas ir vykdymas;

2. Mokslinio instrumento (metodikos), skirto įvertinti, kaip Lietuvos Respublikoje esančių trečiųjų šalių (ne ES valstybių narių) piliečiai arba asmenys be pilietybės vertina integracijos procesus, parengimas, išbandymas ir rezultatų pristatymas SADM.

Siektinas Projekto rezultatas, jo pridėtinė vertė – Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo sistemos Lietuvos Respublikos savivaldybėse kūrimas, užtikrinant tinkamų, įvairiapusių ir poreikius atliepiančių paslaugų teikimą per veiksmingą Koordinatorių tinklo Lietuvos savivaldybėse veiklą.

Projektui įgyvendinti skirta 2 936 004,88 Eur.

Projektas bendrai finansuotas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2021–2027 metų veiksmų programos lėšų.

Detalesnę informaciją apie Projektą rasite čia.

Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Klaipėdos miesto savivaldybėje:
Karolina Girkontė, Tel. Nr.:+370 666 91984, el. paštas: karolina.girkonte@klaipeda.lt

 

 

 

Finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis 
www.esinvesticijos.lt 

Socialinio būsto plėtra Klaipėdos miesto savivaldybėje

Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Socialinio būsto plėtra Klaipėdos miesto savivaldybėje“ (Projekto kodas 23-403-P-0001). Projektas įgyvendinamas pagal 2024 m. lapkričio 25 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pasirašytą finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Sutartyje numatytas bendras projekto biudžetas 11 198 173,30 EUR, iš jų ES fondų lėšos 8 370 085,00 EUR, Savivaldybės biudžeto lėšos 2 828 088,30 EUR. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigoja užtikrinti Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros būklės palaikymą ir priežiūrą, ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos.

Projekto tikslas – didinti socialinio būsto prieinamumą gausioms šeimoms ir neįgaliesiems, turintiems teisę į paramą būstui, Klaipėdos mieste.

Projekto tikslinė grupė:

- asmenys su negalia (turintys judėjimo ir (ar) psichikos ir (ar) proto ir (ar) regos negalią), kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas (tikslinė grupė atitinka Būsto pritaikymo neįgaliesiems aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103, 3.1–3.4 papunkčiuose įvardytus asmenis);

 - gausios šeimos (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, auginančios 3 ir daugiau vaikų).

Projektu siekiama spęsti Klaipėdos regiono plėtros plane nurodytą problemą „4. Nepakankamas švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumas, kokybiškų paslaugų trūkumas“ ir šalinti jos priežastį – „4.2. Nepakankamas socialinių paslaugų spektras ir paslaugų prieinamumo trūkumas“. Taip pat prisidėti prie Nacionalinės pažangos plano 2.2 uždavinio „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“ įgyvendinimo.

Įgyvendinant projektą, bus pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas pagal 2022 m. parengtą techninį projektą Nr. 21.164695-TP-BD „Gyvenamosios paskirties pastato, Akmenų g. 1B, Klaipėda, statybos projektas“, įsigyjami baldai ir įranga. Pastate įrengiama 60 butų, iš kurių projekto tikslinėms grupėms skirta 50 butų, o 10 butų Klaipėdos miesto gyventojams, laukiantiems socialinio būsto eilėje. Pastatas bus visiškai pritaikytas tikslinių grupių poreikiams.

 Projekto įgyvendinimas padės užtikrinti, kad ženkli tikslinių grupių gyventojų dalis (35 neįgalieji asmenys/šeimos ir 15 gausių šeimų), laukiančiųjų socialinio būsto eilėje Klaipėdos mieste, bus aprūpinti socialiniu būstu, todėl sumažės laukiančiųjų eilė.

Projekto veiklų vykdymo pradžia 2021-03-30, pabaiga 2026-12-31.

 

 

Finansuojama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo
www.esinvesticijos.lt 

Klaipėdos miesto savivaldybės automatinių (stacionarių) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių įrengimas

Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Klaipėdos miesto savivaldybės automatinių (stacionarių) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių įrengimas“ (Projekto Nr. 23-201-P-0001).

Projektas įgyvendinamas pagal 2024 m. spalio 4 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pasirašytą projekto finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir savivaldybės lėšomis.

Sutartimi numatyta, kad projekto įgyvendinimui skiriama iki 416 482 Eur (312 500 Eur Europos Sąjungos lėšos, 103 982 Eur savivaldybės biudžeto lėšos). Savivaldybė įsipareigoja užtikrinti projekto tęstinumą 5 metus po projekto finansavimo pabaigos. Per metus stotelių priežiūrai numatoma skirti 20 tūkst. eurų Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.

Projekto tikslas – išplėsti Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro monitoringo tinklą įrengiant šešias automatines (stacionarias) aplinkos oro kokybės stebėjimo stoteles su integruota nuotoline duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga, taip užtikrinant efektyvesnį visuomenės informavimą apie gyvenamojoje aplinkoje esančią momentinę aplinkos oro taršą.

Projekto tikslinė grupė – gyventojai, kenčiantys dėl oro taršos.

Stotelių įrengimo vietos parinktos atsižvelgus į galimų teršėjų (pramonės įmonių ir didžiausių transporto srautų) pasiskirstymą mieste. Stotelės bus įrengtos Melnragėje (Molo gatvėje), Sportininkų mikrorajone (Sportininkų ir Švyturio gatvėse), Šilutės plente ties Budelkiemio gatve, taip pat ties Nendrių ir Žūklės gatvių bei Šermukšnių ir Rūtų gatvių sankryžomis. Bus tiriami didžiausią aplinkos oro taršą lemiantys elementai – kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, sieros vandenilis (H2S), amoniakas (NH3), lakieji organiniai junginiai (LOJ). Monitoringo sistemos taip pat padėtų atliekant į atmosferą išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimus avarijų, gaisrų, kitų įvykių ir ekstremalių situacijų atvejais. Klaipėdoje naujai įrengtų stotelių matavimų KD2,5 ir KD10 duomenys bus tinkami naudoti ir valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams.

Klaipėdos mieste koncentruojasi stambūs pramonės ir verslo subjektai, savivaldybę kerta intensyvaus eismo magistralė A1 Klaipėda-Kaunas-Vilnius, todėl oro kokybės problemos ypač aktualios. Klaipėdos miesto savivaldybės 2022–2026 m. aplinkos monitoringo programoje nurodyta, kad yra tikslinga mieste diegti stacionarių aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių tinklą. Tai padėtų operatyviai fiksuoti aplinkos oro kokybės kaitą ir užtikrinti optimalų oro kokybės valdymą, kaupti duomenis ir remiantis jais analizuoti galimus aplinkos pokyčius bei jų priežastis, padėtų tiksliau identifikuoti taršos šaltinius bei efektyviau informuoti visuomenę. Didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos oro taršai jautriems asmenims: kūdikiams, vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Šios grupės asmenys nori žinoti aktualią informaciją apie jų gyvenamojoje aplinkoje esamą aplinkos oro kokybę, kad, jai pablogėjus, galėtų laiku įvertinti rizikas ir imtis apsaugos priemonių.

Klaipėdos miesto savivaldybėje veikia dvi valstybinės nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotys. Dėl aplinkos oro monitoringo stotelių trūkumo susidaro aktualių ir kokybiškų nuolatinio aplinkos oro monitoringo duomenų trūkumas, todėl nėra užtikrinamas efektyvus gyventojų informavimas apie gyvenamojoje aplinkoje esančią momentinę aplinkos oro taršą. Automatinių (stacionarių) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių tinklo išplėtimas padės operatyviai fiksuoti aplinkos oro kokybės kaitą ir užtikrinti optimalų oro kokybės valdymą, padės tiksliau  identifikuoti taršos šaltinius bei efektyviau informuoti visuomenę.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024-09-27 – 2025-11-30.

 

 

Finansuojama Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis
www.esinvesticijos.lt 

Ilgalaikės priežiūros dienos centro įrengimas ir mobilių komandų aprūpinimas įranga Klaipėdos mieste

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Ilgalaikės priežiūros dienos centro įrengimas ir mobilių komandų aprūpinimas įranga Klaipėdos mieste“ (projekto Nr. 09-010-P-0015). 

Projektas yra įgyvendinamas pagal 2024 m. rugpjūčio 19 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pasirašytą projekto finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei savivaldybės lėšomis.

Sutartimi numatyta, kad projekto įgyvendinimui skiriama iki 1 167 050,07 Eur (749 349,75 Eur Europos Sąjungos lėšos, 417 700,32 Eur savivaldybės biudžeto lėšos).

Projekto tikslas – didinti paliatyvių paslaugų vaikams bei mobilių komandų teikiamų ambulatorinės slaugos namuose paslaugų prieinamumą.

Projektą savivaldybė įgyvendina su partneriais: viešosiomis įstaigomis Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos vaikų ligoninė, Klaipėdos miesto poliklinika, „Ori senatvė“ ir UAB „Salumeda“ bei UAB „Mano šeimos gydytojas“.                                                                                                                                                                                             

Įgyvendinant projektą planuojama atnaujinti pastato, esančio adresu J. Karoso g. 13, Klaipėda 2 ir 3 aukšto bei mansardos patalpas, įrengti liftą, pritaikant pastatą veiklos vykdymui ir čia įkurti Paliatyvųjį dienos centrą vaikams. Taip pat numatoma įsigyti įrangą ir baldus, būtinus dienos centro veiklai. 

Onkologinėmis bei lėtinėmis ligomis sergančių vaikų skaičius yra didėjantis, todėl poreikis teikti paliatyvią pagalbą išlieka aktualus tiek Lietuvos mastu, tiek Klaipėdos apskrityje. Į Klaipėdos vaikų ligoninę kreipiasi vaikai iš visos Vakarų Lietuvos, taip pat ligoninė teikia plataus profilio aktyvaus gydymo sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ligoninė gali užtikrinti ir kokybiškas paliatyvios pagalbos paslaugas.

Iš viso Klaipėdos apskrityje ambulatorinę paliatyvią pagalbą vaikams teikia 5 įstaigos, kurios dėl infrastruktūros trūkumo negali teikti dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugų didesniam kiekiui vaikų. Siekiant mažinti stacionaraus gydymo poreikį bei mažinti paciento atitrūkimą nuo jo šeimos, kasdienio gyvenimo, siekiama paliatyvųjį vaikų gydymą koncentruoti dienos centre, kuriame paslaugos teikiamos ne trumpiau kaip 4 valandas ir ne ilgiau kaip 12 valandų per dieną. Teikiant tokias paslaugas pacientas gauna ilgalaikę priežiūrą, tačiau nebūna atskirtas iš kasdienio gyvenimo, tai ypač svarbu ir pacientams, ir vaiko ligą išgyvenantiems šeimos nariams, kuriems sudaroma atokvėpio nuo sergančio vaiko galimybė. Dienos centre teikiamos koncentruotos paslaugos, kurios reikalingos gydymui, todėl nereikia vykti pas skirtingus specialistus. Taip sutaupomas paciento laikas. Siekiant užtikrinti sklandų ambulatorinių paslaugų vaikams teikimą, siekiama įkurti vaikų paliatyviosios pagalbos dienos centrą, kuriame vaikas gautų ne tik ligos simptomų valdymą, bet kineziterapijos, ergoterapijos, medicinos psichologo, klinikinio logopedo pagalbą. Klaipėdos vaikų ligoninės turima infrastruktūra (nenaudojamas pastatas J. Karoso g. 13) leidžia išpildyti naujausius šios paslaugos teikimui nustatytus reikalavimus.  Numatytos 9 dienos stacionaro lovos su naujausius reikalavimus atitinkančia infrastruktūra, paslaugas teikiančiais specialistais. Planuojamas pacientų skaičius per dieną – mažiausiai 9 gulintys ir savarankiškai negalintys judėti vaikai bei 8 neįgaliųjų vežimėliu judantys vaikai (jei po 12 val.), maksimaliai – 27 gulintys ir 24  neįgaliųjų vežimėliu judantys vaikai (jei po 4 val.).

Taip pat įgyvendinant projektą bus įsigyjama medicininė ir kita įranga projekto partnerių (viešosios įstaigos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos, UAB „Salumeda“, UAB „Mano šeimos gydytojas“, viešosios įstaigos „Ori senatvė“) ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančioms mobilioms komandoms. Reikiama įranga numatoma aprūpinti penkias komandas.

Didėjant asmenų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, skaičiui Klaipėdos mieste, dėl nepakankamos infrastruktūros neužtikrinamas prieinamų ir kokybiškų ambulatorinės slaugos paslaugų namuose paslaugų teikimas. Mobiliąsias komandas siekiama aprūpinti įranga, kuri galėtų pagreitinti pagalbos teikimo procesą bei taip mažinti darbo krūvį, tuo pat metu didinant teikiamos pagalbos kokybę, efektyvumą. Planuojama, kad projekto lėšomis finansuotos veiklos leis pasiekti, kad integralias ilgalaikės priežiūros paslaugas gautų 60 proc. gyventojų, kuriems tokios paslaugos yra reikalingos.

Prioritetas bus teikiamas asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Ypatingas dėmesys skiriamas Alzheimerio liga, senatvine demencija sergantiems asmenims.

Stebint demografines tendencijas tiek Lietuvoje, tiek Klaipėdos apskrityje, fiksuojamas visuomenės senėjimas. Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos mieste 2023 m. pradžioje senyvo amžiaus žmonių buvo 32 111, tai sudaro 20,3 procento visų miesto gyventojų. Remiantis statistika, ateityje bus matomas senyvo amžiaus asmenų didėjimas tiek visoje Lietuvoje, tiek Klaipėdos mastu. Klaipėdos mieste per 2021-2022 m. sumažėjęs darbingumas išaugo net 12,3 proc. Mobilios komandos vyresnio amžiaus asmenims, negalią turintiems asmenims, ir asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, taip pat pacientų artimiesiems, reiškia slaugos palengvinimą ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Todėl stebint paslaugos paklausos didėjimą, atsiranda poreikis didinti paslaugos prieinamumą bei kokybę.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024-03-04 – 2025-06-30

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading