Pradžia
Lt En

Informacija apie valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus

VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ TAIKYMAS IR REIKALAVIMAI ASMENS VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMUI ĮVERTINTI

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.224296/AmBdgdCkuC

 

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos

(žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji)

 

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija

 

Kalbos mokėjimo lygis atitinka aprašo „Pusiaukelė“ lygį: asmuo supranta trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdienio gyvenimo temomis, geba kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius), taip pat geba suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900–1000 žodžių susidedančio bazinio žodyno, naudotis mažiausiu pareigų terminijos kiekiu.

Kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).

 

Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija

 

Kalbos mokėjimo lygis atitinka aprašo „Slenkstis“ lygį: asmuo supranta sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, geba kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, taip pat geba suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.

Kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).

 

Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija

 

Kalbos mokėjimo lygis atitinka aprašo „Aukštuma“ lygį: asmuo supranta ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, geba laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones, geba rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu.

Kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

Asmenys, baigę pagrindinio profesinio mokymo įstaigų II pakopos grupes ne lietuvių mokomąja kalba, laikomi įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

 

Įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys:

  • įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;
  • įgiję Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba 1991 metais ar vėliau;
  • Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma valstybinės kalbos;
  • įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;
  • išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį valstybinės kalbos mokėjimą.
  • Asmenims, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos vienerius metus nuo jų grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

 

Įsidėmėtina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktas:

Pavesti valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, tarnybų, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovams patvirtinti valstybės tarnautojų, pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės pinigų fondų, pareigybių, kurioms taikomos konkrečios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, sąrašus.

4 punktas:

Rekomenduoti įmonių, įstaigų ir organizacijų, išskyrus nurodytas šio nutarimo 3 punkte, vadovams nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją pareigybėms, kurių aprašyme nustatytos bendravimo su asmenimis, dokumentų rengimo ar pildymo funkcijos, ir sudaryti šių pareigybių sąrašą.

 

Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminai organizuojami ir vykdomi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje (I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda) pagal Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus patvirtintą metinį tvarkaraštį.

Informacija apie egzaminus teikiama ir prašymai laikyti egzaminus priimami: Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje (I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda). Informacija teikiama tel. (8 46)  30 01 20; el. p. ksgimnazija@gmail.com. Kandidatai prašymus laikyti egzaminus pateikia likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki egzamino.

Asmenys, ketinantys laikyti pirmosios, antrosios ar trečiosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą, sumoka nustatyto dydžio mokestį į Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos sąskaitą LT174010051002136224 („Luminor Bank“);

  • I kategorijos egzaminą – 0,3 BSI (11,40 Eur); senatvės pensininkai – 0,2 BSI (7,60 Eur); asmenys, kuriems pripažinta negalia – 0,1 BSI (3,80 Eur) (išskyrus asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę);
  • II kategorijos egzaminą – 0,4 BSI (15,20 Eur); senatvės pensininkai – 0,3 BSI (11,40 Eur); asmenys, kuriems pripažinta negalia – 0,2 BSI (7,60 Eur);
  • III kategorijos egzaminą – 0,5 BSI (19,00 Eur); senatvės pensininkai – 0,4 BSI (15,20 Eur); asmenys, kuriems pripažinta negalia – 0,25 BSI (9,50 Eur).

Valstybinės rinkliavos mokestis už Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą 2,90 Eur, įmokos kodas 53021, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT247300010112394300.

Įmoką patvirtinantis dokumentas pateikiamas registruojantis. Egzamino neišlaikiusiems kandidatams pinigai negrąžinami. Kandidatai, pakartotinai laikantys egzaminą, nuo mokesčio neatleidžiami.

Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus organizuoja Nacionalinis egzaminų centras (http://www.nec.lt/632/).

Mokomuosius valstybinės kalbos testus galite rasti Ugdymo plėtotės centro svetainėje (https://www.upc.smm.lt/svietimas/vkm/testai/?id=4/)→Tobulėkime→Valstybinė kalba→Mokomieji valstybinės kalbos testai.

 

2019 metų egzaminų tvarkaraštį galite rasti čia.

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Lt En
Gyventojams