Sveikinamės dvejaip – vardininku ir galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena arba labą rytą, labą vakarą, labą dieną. Abi formos – vardininko ir galininko – taisyklingos ir geros.
Vardininkas kiek daugiau įsigalėjęs, todėl bendrinei kalbai yra teiktinesnis. Tai neutralioji bendrinės lietuvių kalbos norma.
Šalutinis normos variantas – galininkas (labą dieną). Galininkas gali būti laisvai vartojamas publicistinio, meninio stiliaus tekstuose, šnekamojoje kalboje.
Atkreipkite dėmesį: sveikinamasi ir vienu žodžiu „labas“, ir iš jo pasidarytomis maloninėmis formomis „labutis, labutė“ (pastarosios tinka artimesniems santykiams, tai familiarūs pasisveikinimai); dar – „sveikas, sveikutis, sveikutė“, bet tam tikslui nevartojamas geras. Kartais išgirstame sakant „gera diena“ ar „gerą dieną“! Taip sveikintis nėra klaida, tačiau šie pasakymai dirbtinoki, o tad geriau vartokime laba diena ar labą dieną! (taip pat labas rytas, labas vakaras ir labą rytą, labą vakarą). Jie įprasti, vartojami visose tarmėse, įaugę ir į bendrinę kalbą.
Parengta pagal VLKK Konsultacijų banką
