Pradžia
Lt En

Artimiausioje taryboje – sprendimas dėl strateginio plano pakeitimų

Artimiausioje taryboje – sprendimas dėl strateginio plano pakeitimų

Prieš daugiau nei pusmetį miesto šturvalą perėmusi naujoji valdančioji dauguma antrą kartą peržiūri Klaipėdos 2023-2025 m. strateginį veiklos planą. Daugiau dėmesio skiriama mokyklų ir darželių remontui, socialinei sričiai, miesto tvarkymui, parkavimo vietų didinimui.

„Atėjome į valdžią su aiškiu planu Klaipėdai ir nuosekliai didiname finansavimą svarbioms sritims, jautrioms socialinėms grupėms. Vien švietimo įstaigų reikmėms numatoma papildomai skirti 1,5 mln. eurų, finansavimas taip pat didinamas socialinei sričiai, miesto tvarkymui, jau šiemet numatome įrengti papildomai parkavimo vietų, kurios nebuvo suplanuotos“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Naujoji valdančioji dauguma didžiulį dėmesį skiria jaunoms šeimoms ir jų gerovės sukūrimui. Siekiama spartinti lopšelio-darželio „Žiogelis“ pastato modernizavimą, todėl skiriama 535 tūkst. eurų ir tikimasi projektą užbaigti ateinančių metų pradžioje. Taip pat didinamas finansavimas švietimo įstaigų remontui – papildomai skyrus 328 tūkst. eurų darbai bus atliekami 21 įstaigoje. Beveik 647 tūkst. eurų numatoma kitoms švietimo įstaigų reikmėms – naujiems pedagogų etatams steigti, baldams, įrangai įsigyti.

„Nuo pat pradžių sakiau, kad privalome padėti tiems, kuriems labiausiai to reikia. Savo pažadus tesime toliau. Matydami, kad iki šiol bene labiausiai apleista sritis – socialinė, papildomai skiriame 555 tūkst. eurų. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad miesto viešosios erdvės būtų švarios bei tvarkingos, 360 tūkst. eurų didinamas finansavimas teritorijų valymui, parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimui ir aplinkotvarkai. Siekiant spartinti darbus papildomas 189 tūkst. eurų finansavimas numatytas ir gatvių rekonstravimui bendromis savivaldybės bei privačių asmenų lėšomis“, – sako Arvydas Vaitkus.

Šiuo metu uostamiesčio savivaldybė vykdo 108 investicinius projektus, įgyvendinamus iš įvairių finansavimo šaltinių – savivaldybės, valstybės biudžeto ir ES lėšomis. Po rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai, buvo nuodugniai peržiūrėtos strateginio veiklos plano programų priemonės, tarp jų ir investicijų projektai.

„Nuspręsta neįgyvendinti projektų, kurie tikrai kelia daug abejonių dėl racionalaus lėšų panaudojimo bei naudingumo klaipėdiečiams. Vienas jų – Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statyba. Turime tris poliklinikas, kurių viena bendrabutyje, kita –  kelis kabinetus turinti ne mūsų pavaldumo ligoninės pastate, o trečia – nuo sovietmečio laikų užmiršta. Vieno pastato statybos neišsprendžia visų medicinos sektoriaus problemų, net neišsprendžia vienos poliklinikos problemų. O ką daryti su kitomis medicinos įstaigomis? Palikti jas toliau griūti ir neužtikrinti normalių darbo sąlygų daugeliui medikų? Pasirinkome kitą kelią – suremontuoti net tris kartus didesnę vadinamą 3-ią polikliniką, čia geros darbo sąlygos su modernia įranga bus sukurtos daug daugiau medikų, o paslaugos bus prieinamesnės didesnei daliai pacientų. Sukurdami stiprų sveikatos centrą sąlygas užtikriname daugeliui, o ne mažai daliai pacientų ir medikų“, – tvirtina Klaipėdos miesto meras.

Taip pat nuspręsta kol kas nevykdyti atraminių apsauginių įėjimo į paplūdimį sienučių remonto Giruliuose.

„100 metrų įėjimo į paplūdimį remontas už bemaž puse milijono eurų, ar tai normalu? Tikrai ne. Remontuoti tik įėjimą, bet užmerkti akis prieš šalia esančią nusidėvėjusią automobilių stovėjimo aikštelę? Mes pasirinkome kitą kelią, gal jis ir ilgesnis, bet neabejotinai racionalesnis ir ilgalaikėje perspektyvoje duosiantis didesnę naudą. Esame numatę parengti kompleksinį paplūdimių sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi atsispindėti vieningas įėjimo į paplūdimius ir prieigų projektavimas“, – planais dalijasi uostamiesčio meras.   

Buvusi valdžia buvo suplanavusi rekonstruoti geležinkelio pervažą Giruliuose. Tačiau taupant savivaldybės lėšas, nuspręsta laikinai šio projekto įgyvendinimą sustabdyti ir šį klausimą spręsti bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškant kitų finansavimo šaltinių.

„Daugiausia klausimų keliantys planai – Baltijos prospekto ir Taikos prospekto žiedinės sankryžos rekonstravimas. Projektavimo darbai yra nutraukti dėl kelių priežasčių. Visų pirma kelia abejonių pasirinktas viešojo pirkimo būdas – projektavimo paslaugas pirkti iš vieno tiekėjo už milžinišką 847 tūkstančių eurų kainą. Antra, klaipėdiečiai teisingai piktinasi, miestas tampa šviesoforų miestu. Deja, tačiau ir dvi estakadas turėjusiame jungti kelyje jau dabar įrengti du šviesoforai, kurie stabdo eismą nuo vienos žiedinės sankryžos iki kitos. Tai jūs man atsakykite, koks šio projekto buvo tikslas? Spūsčių mažinimas? Kaip jos sumažės, jei jau dabar pristatyta šviesoforų? Visų pirma, reikia sumažinti vilkikų srautą per miestą, jiems atidarant arteriją per Lypkius, taip mes tikėtina, išspręsime ir spūsčių klausimą, ir sumažinsime taršą mieste, didžiulį teigiamą efektą pajus ir Rimkų gyventojai, mat tinkamai sutvarkius pravažiavimą per Lypkius, transporto srautas sumažėtų ir Rimkuose. Išmesti pinigus į projektavimą, kai dabar jau matome, kad Baltijos ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos užbaigimui trūksta 1,5 milijonų eurų, kuriuos ministerija pažadėjo „atrasti“ tik kitais metais? Pinigų švaistymas neaišku kam – ne mūsų valdžios bruožas“, – sako Arvydas Vaitkus.

Kai kurie buvusios valdžios pradėti projektai šiuo metu koreguojami.  Įvertinus finansinius kaštus, pakoreguotas vadinamasis BRT projektas, kurio pirminiuose sprendimuose buvo siūloma įrengti A juostas dabartinėje žaliojoje vejoje. Viešasis transportas nuo prekybos centro BIG iki senamiesčio būtų važiavęs per vidurį.

„Šimtamilijoninės investicijos tik tam, kad autobusai iš pietinės dalies ligonines pasiektų 3 minutėmis greičiau? Todėl nusprendėme koreguoti šį projektą – projektuojamos naujos šviesoforinės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir  modernizuojamos esamos šviesoforinės sankryžos, projektuojami pėsčiųjų ir dviračių takai tarp sankryžų, apšvietimas, viešojo transporto juostų įrengimas kraštinėje juostoje, elektrinių autobusų krovimo stotelės. Šios priemonės leis optimizuoti visus transporto srautus. Nei dabar, nei ateityje neįgyvensime projektų, kurie kels bent menkiausią abejonę“, – sako Klaipėdos meras.

Siūlymai dėl strateginio veiklos plano pokyčių jau svarstomi savivaldybės tarybos komitetuose, o galutinis sprendimas bus priimtas šio mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje.

Komentarai


Komentaro matomumui reikalingas administratoriaus patvirtinimas

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}
Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Gyventojams
Skip to content