Klaipėdoje – šešti bendruomeniniai vaikų globos namai

Didelius institucinius vaikų globos namus Klaipėdoje sparčiai keičia bendruomeniniai globos namai, kurie paprastai yra įkuriami erdviuose butuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Klaipėdiečių bendruomenės apsuptyje įkurdinant be tėvų globos likusius vaikus, siekiama jiems sukurti į tikros šeimos kasdienybę panašias sąlygas, ugdyti jų gebėjimą gyventi bendruomenėje. Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais. Vaikų priežiūra visą parą rūpinasi ir kartu būna socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai.

Klaipėdoje netrukus pradės veikti jau šešti bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. Į naujuosius bendruomeninius namus jau birželio pradžioje persikels 6 vaikų globos namų „Rytas“ ir 2 vaikų globos namų „Smiltelė“ auklėtiniai.

„Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Tikimės, kad Savivaldybei netrukus pavyks nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai. Pirkimo procedūros jau vyksta. Dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje. Gyvenimo sąlygos bendruomeniniuose globos namuose yra kur kas palankesnės vaikų raidai bei socialinių įgūdžių ugdymui“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų. Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai. Dar 17-ka be tėvų globos likusių vaikų, kurie turi įvairias negalias, gyvena „Danės“ globos namuose.

„Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms. Tuo metu atsilaisvinusias institucinių globos namų patalpas galėsime panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, „Smiltelės“ globos namų patalpose ketinama įkurti dienos centrą socialinės rizikos šeimų vaikams“, – sako mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, klaipėdiečiams nereikėtų bijoti bendruomeninių vaikų globos namų kaimynystės.

„Vertinant jau veikiančių bendruomeninių globos namų praktiką, galime pasakyti, kad iš pradžių neretai kaimynai vaikus pasitinka su baime ir nepasitikėjimu, tačiau laikui bėgant daugelis vieni prie kitų pripranta ir susidraugauja. Vaikai skatinami dalyvauti ir tvarkant bendrą namo aplinką, valant laiptinę, atliekant kitus darbus. Besibaiminančius galimos betvarkės ar triukšmo, norėčiau nuraminti ir pabrėžti, kad bendruomeniniuose globos namuose vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų visą parą“, – sako A. Liesytė.

Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos, bendruomeninių vaikų globos namų steigimo procesas galėtų būti dar spartesnis, tačiau susiduriama su problema įsigyjant vaikams tinkamus butus.

„Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai. Didelio ploto butų rinkoje nėra daug, jie gana brangūs, o dalis turto pardavėjų nenori dalyvauti ir Savivaldybės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose“, – sako Socialinės paramos skyriaus vedėja.

114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. Eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst. eurų.

Kad kuo mažiau vaikų atsidurtų globos namuose, kartu mieste siekiama plėtoti ir budinčių globėjų tinklą. Budintis globėjas – tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui yra pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Už vaikų globą yra skiriamos piniginės išmokos. Klaipėdiečiai, norintys tapti budinčiais globėjais, kviečiami kreiptis į Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą.