Pradžia
Lt En

Klaipėdos miesto gimtadienio renginiai

Klaipėda

Klaipėda minės 76-erių metų sukaktį

Rugpjūčio 1 d., minint Klaipėdos miesto gimtadienį, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti uostamiesčio širdyje – piliavietėje. Renginio programoje – parodos „XVI a.–XX a. pirmos pusės istoriniai Klaipėdos (Memel) planai ir vaizdai“ pristatymas, opera „Prūsai“, edukacinė veikla. Dalyvavimas nemokamas.

Apie edukaciją

Nuo 16 val. iki 20 val. Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) vyks edukacinė veikla, kurios metu istorinės rekonstrukcijos klubo „Hospitalierių ordinas“ nariai pristatys Kryžiuočių ordino, kovojusio su prūsų gentimis, šarvuotę ir ginkluotę.

Apie parodą

17.30 val. Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda „XVI a.–XX a. pirmos pusės istoriniai Klaipėdos (Memel) planai ir vaizdai“.

Kiekviena visuomenė siekia geriau suvokti savo praeitį, ją perprasti. Svarbus pažinimo šaltinis yra senieji piešiniai ir raižiniai, planai, žemėlapiai. Klaipėdos senoji ikonografinė, kartografinė medžiaga išblaškyta po daugelį Europos archyvų bei bibliotekų. Parodoje eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje sukaupta gausi kolekcija tyrimams svarbių dokumentų kopijų apie Klaipėdos pilį ir miestą, gautų iš Berlyno Valstybinės bibliotekos Kartografijos skyriaus, Valstybinio Slaptojo Prūsijos kultūros paveldo, Sankt Peterburgo karinio jūrų laivyno, Maskvos Karo istorijos archyvų. Šią medžiagą papildo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų paieškų Švedijos archyvuose metu aptikti istoriniai planai ir žemėlapiai. Klaipėda suformulavo tikslą artimiausiems dešimtmečiams – atstatyti Klaipėdos pilį. To neįmanoma padaryti be istorinių planų, pilies vaizdų, archeologinių duomenų. Ši kartografinės medžiagos paroda patvirtina, kad šaltinių pasiekti šiam ambicingam sumanymui yra pakankamai. Parodos rengėjai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Apie mėlynąją vakarienę

Prieš kelis metus mėlynosios vakarienės dalyvius užvaldė mėlyna spalva. Joje buvo atrastas miesto genetinis kodas – ramybė, laisvė, kūrybos polėkis. MĖLYNOJI VAKARIENĖ 2019 m. rugpjūčio 1-ąją grįžta į Teatro aikštę. Šiais metais laukiama tradicija tapusi miesto gimtadienio vakarienė svečius pasitiks kiek pasikeitusi. Vieninteliai nekintantys dalykai – mėlyna spalva, klaipėdiečiai ir gera nuotaika! Vakaro koncertinėje programoje organizatoriai žada netikėtą žanrų ir atlikėjų įvairovę. Pirmąjį rugpjūčio vakarą miesto širdį užlies jaudinanti, džiuginanti, įkvepianti muzika, tad nenustebkite, jei vakarienės pabaigoje Teatro aikštė taps Mėlyna šokių aikštele, o namo grįžę sapnuosvasaros dangaus mėlynumo sapnus. Susitikime vakarienei 19:00 Teatro aikštėje. Renginys - mokamas.

Apie operą

21 val. Klaipėdos pilies kiemo aikštėje renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę po atviru dangumi išgirsti ir pamatyti kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“ (dirigentas – Tomas Ambrozaitis).

Naujausio jos pastatymo premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2018 m. ir buvo dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Naujam gyvenimui G. Kuprevičiaus operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Dar XX a. pradžioje kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, tapo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalimi. O G. Kuprevičiaus „Prūsai“ buvo pirmąja nacionaline opera, kuri buvo sukurta ir pristatyta žiūrovams Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ant operos partitūros užrašyta dedikacija skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“. Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti scenoje ir publikos atmintyje, o „Prūsai“ jau įrodė turintys neabejotiną istorinę, kultūrinę ir meninę išliekamąją vertę. Operos siužetas pasakoja tragišką prūsų tautos likimą. Jos centras – istorinė Herkaus Manto asmenybė, kurios asmeniniai interesai prieštarauja prūsų laisvės siekiui. Tauta negali be vado, o vadas – be savo mylimosios Kristinos... Visgi Herkus Mantas, savosios tautos patriotas, išsižada asmeninės laimės ir renkasi negailestingą kovą su tėviškės pavergėjais.

*                          *                          *

Pilies muziejaus (Priešpilio g. 2) darbo laikas rugpjūčio 1 d.:

Ekspozicija princo Frydricho poternoje neveiks iki 17.00 val.;

Ekspozicijos Karlo poternoje ir Muziejaus 39/45 lankymas nuo 10.00 iki 17.00 val. mokamas;

Nuo 17.00 iki 20.30 val. visų Pilies muziejaus ekspozicijų lankymas nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Lt En
Gyventojams