Paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“
Balandžio 13 d., 16 val. Klaipėdos Fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose) vyks paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“. Paskaitą skaitys Doc. dr. Helmutas Šabasevičius. Paskaita nemokama.
Balandžio 6 d. Klaipėdos Fotografijos galerijoje atidaryta Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885–1939) fotografijos paroda „Gražuolė ir pabaisa“. Parodoje – devyniolika skaitmeninių atspaudų iš originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okołowiciziaus kolekcijai. Didesnė negatyvų dalis daryta paties Witkacy. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. I pusės meninio gyvenimo asmenybės: menininko tėvas Stanisławas Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.
XIX a. viduryje Pašiaušėje gimusio dailininko ir architekto Stanislovo Vitkevičiaus (1851–1915) giminėje – nemaža garsių asmenybių: dėdė Jonas Prosperas Vitkevičius (1808–1839) buvo žinomas XIX a. pirmosios pusės keliautojas, orientalistas, viena teta iš motinos pusės Kunegunda Šemetaitė (1800–1879) – garsaus anglų aktoriaus Johno Gielgudo (1904–2000) prosenelė, o kita – Marija Šemetaitė – Józefo Pilsudskio (1867–1935) senelė. Tačiau pats žinomiausias šios giminės atstovas – Stanislawas Ignacy Witkiewiczius-Witkacy (1885–1939), XX a. pirmosios pusės rašytojas, filosofas, dramaturgas, tapytojas bei fotografas, be kurio sunku įsivaizduoti moderniąją Lenkijos ir visos Europos kultūrą. Paskaitoje trumpai aptariami Vitkevičių ryšiai su Lietuvos kultūra bei Witkacy gyvenimo bei kūrybos bruožai.
Witkacy fotografijų paroda "Gražuolė ir pabaisa" bei paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“ yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimo ciklo "(Ne)būtos istorijos" dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
