Pradžia
Lt En

„Žmonės – Klaipėdos švyturiai“: pirmasis renginių ciklo vakaras – su rašytoja Viktorija Butautis.

2024-03-06

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo Švyturių metams skirtas renginių ciklas „Žmonės – Klaipėdos švyturiai“. Pirmojo renginio viešnia – iš Klaipėdos kilusi, šiuo metu Australijoje gyvenanti rašytoja Viktorija Butautis.

Charizmatiškoji keturių knygų autorė į gimtinę iš tolimojo kontinento sugrįžo, kad Vilniaus knygų mugėje pristatytų naujausią savo knygą „Kanarų paslaptis“. Vakaro metu rašytoja palietė daugybę temų – nuo savo klajonių po pasaulį, koronaviruso izoliacijos iki australų kolonialistų elgesio su čiabuviais aborigenais. Tačiau daugiausiai dėmesio, kaip ir dera rašytojai, V. Butautis skyrė savo knygoms.

Knygose – klajonės po pasaulį

Renginį moderavusios Melnragės bibliotekos vyr. bibliotekininkės Inesos Atkočaitienės paklausta apie keliones ir ryšį su Lietuva, rašytoja pasakojo, kad į gimtinę grįžta kartą per metus. Stengiasi parkeliauti vasarą, kai Lietuvoje šilta, tik šiemet parskrido žiemą – į Knygų mugę. Australijoje rašytoja su šeima gyvena jau antrąjį kartą. Viešnia juokėsi, kad sugrįžtantiesiems į Australiją pavadinti net yra terminas – „bumerango australai“. Tačiau prieš šį tolimąjį žemyną V. Butautis teko gyventi daugelyje šalių: po mokyklos baigimo išvyko studijuoti verslo vadybos į Taliną (Estija), vėliau – į Milaną (Italija). Sugrįžusi į Lietuvą, kurį laiką su vyru gyveno čia, po to nusprendė vykti į Australiją, gyveno Sidnėjuje ir Melburne. Po šešerių metų, kamuojami ilgesio, grįžo į Lietuvą, juolab kad vyras gavo įdomų darbo pasiūlymą. Viktorija tuo metu augino vaikus, rašė straipsnius, kūrė pasakas ir jų iliustracijas vaikų kambariams. Po devynerių metų šeima vėl išvyko – tąkart į Kanarus. Dabar šeima – ir vėl Australijoje.

Pasak autorės, visos šios klajonės po pasaulį atsiskleidžia jos kūryboje: „Mano knygos susijusios su mano kelionėmis. Tačiau nebūna taip, kad gyvenu Australijoje ir rašau apie ją. Ne, turi praeiti laiko. Pagyvenus kažkiek šalyje, tas gyvenimo etapas po kurio laiko susisluoksniuoja ir atsiranda  knygoje.“ Gyvenimas Italijoje įkvėpė parašyti romaną „Kitas Elenos gyvenimas“ (2008 m.). Po Australijos grįžusi į Lietuvą 2014 m. parašė jautrią knygą „Kiek kainuoja vaikai?“ apie dirbtinį apvaisinimą. Šios knygos tęsiniu 2015 m. tapo romanas „Vogti šokoladą“. Paskutinysis rašytojos kūrinys, išleistas 2023 m., – „Kanarų paslaptis“. Pastaroji knyga, skirta 8–13 m. paaugliukams, pasak autorės, yra pati geriausia: „Buvo žiauriai smagu ją rašyti. Labai džiaugiuosi, kad ji nominuota Metų knygos rinkimuose. Knyga yra su galvosūkiais – skaitytojai turi įveikti daug užduočių, kad pasiektų savo tikslą. Vaikams tai yra toks „vežantis“ reikalas! Su šia knyga aplankiau labai daug Klaipėdos mokyklų. Kosmosas! Visas knygas išpirko. Nesigiriant, bet ši knyga yra nereali, ir man labai smagu, kad vaikams taip smagu ją skaityti“, – džiūgavo V. Butautis. 

Renginio moderatorės paklausta, kas yra šios knygos veikėjos prototipas, rašytoja atviravo: „Žinoma, kad abi mano dukros Marija ir Luka. Stebėjau jas, kai augo Kanaruose. Pirmoji knygos kritikė ir buvo dukra Luka, kuriai dabar 13 metų. Perskaičiusi pasakė: „Mama, trūksta nuotykių.“ O man tik duok nuotykius! Prikūriau jų tiek, kad kai kam atrodo net ir per daug, – entuziastingai pasakojo V. Butautis. – Beje, kai skaitysite knygą, žinokite, kad visos aprašytos salos yra mano aplankytos, visi faktai – tikri. Jei minimas kalno aukštis – jis tikrai yra toks. Net ir plastmasinės gulbės paplūdimyje, lesančios akmeninius kukurūzų spragėsius, iš tiesų egzistuoja. Žinoma, tai ne spragėsiai, bet suakmenėję koralai, atrodantys visiškai taip pat, kaip spragėsiai. Knygoje netikri tik stebuklų elementai. Jie yra ne šiaip sau. Pirmiausia – taip yra įdomiau, antra, vaikams daug lengviau atsiminti faktus.“

Atsakydama į klausimą, kiek knygose yra jos pačios, rašytoja citavo Laurą Sintiją Černiauskaitę: „Visi tekstai ateina iš gyvenimo. Visiškai su ja sutinku! Man labai daug ateina iš kelionių. Aprašau tikras vietas, sutiktus žmones. Knygoje „Kanarų paslaptis“ aprašytas namukas ant kalno irgi egzistuoja! Viena nepažįstama šeima atsiuntė man nuotraukų su knygoje aprašytais objektais. Sako: „Mes pagal jūsų knygą važiavome patikrinti, ar yra tas namas.“ Nufotografavo netgi sutiktą prancūzų buldogą, aprašytą knygoje, ir juokėsi, kad dabar juos visus vadina Marsais. Kosmosas! Ta šeima tikriausiai pirko knygą vaikui, bet visi perskaitė, važiavo atostogauti į Tenerifę ir nusprendė pakeliauti po knygoje aprašytas vietoves.“ Paklausta, ar bus šios knygos tęsinys, autorė net neabejojo: „Taip, turiu parašyti, nes jos labai laukia vaikai. Mintyse jau esu ją susidėliojusi.“

Požiūrių kaita

Pirmąjį savo romaną „Kitas Elenos gyvenimas“ V. Butautis pasirašė pseudonimu Teodora L. Paklausta, kodėl, rašytoja atviravo: „Būčiau visas savo knygas pasirašiusi slapyvardžiu. Bet kai parašiau „Kiek kainuoja vaikai?“, leidėjai paklausė: „Ar bus sąžininga, kad rašydama tokia asmenine dirbtinio apvaisinimo tema, apie kurią siūlai kalbėti atvirai, pati prisidengsi slapyvardžiu?“ Tuomet pagalvojau, kad jie teisūs, ir išleidau knygą savo vardu. Nuo tada atsisakiau pseudonimo.“

Pirmosios knygos viršelyje prisistatydama skaitytojams, V. Butautis rašė, kad save laiko pasaulio žmogumi. Vėlesnėse knygose šio teiginio nebeliko. Paklausta, ar pasikeitė jos pasaulėžiūra, vertybės, rašytoja susimąstė: „Iš tikrųjų pakito. Kai rašiau pirmąją knygą, buvome jauni, išvažiavome iš Lietuvos ir aš buvau 100 procentų įsitikinusi, kad esu pasaulio pilietė. Neslėpiau, kad esu lietuvė, visiems taip ir prisistatydavau, niekada nesu išsižadėjusi savo šaknų. Bet nebuvau prisirišusi prie gimtinės. Buvau įsitikinusi, kad taip ir liks. Tačiau dabar, praėjus daugeliui metų, esu tas žmogus, kuris gyvena svetur ir save identifikuoja su Lietuva. Ir niekaip kitaip negalėčiau savęs matyti.“

Į paskutinį susitikimo klausimą, per kokią veiklą ar veiksmus norėtų būti tapatinama su žmogumi – Klaipėdos švyturiu, rašytoja svarstė: „Viskas, kas vyksta mano gyvenime ir ką aš darau, yra apie rašymą. Rašydama knygą apie pagalbinį apvaisinimą, norėjau šią temą atskleisti per grožinę literatūrą, kad žmogui būtų paprasčiau skaityti ir jis galėtų susitapatinti su knygos herojais. Tai buvo mano misija – padaryti šią temą prieinamą žmonėms. Rašymas yra mano įrankis, kuriuo galiu kalbėti pasauliui, būdas, kuriuo pasiekiu žmones, jų širdis ir galiu kažką pasakyti. Matau didelę prasmę rašyti paaugliams. Man tai buvo žiauriai smagu. Nežinau, gal aš pati susitapatinu su jais. Manyje vis dar gyvas smalsus paauglys. Knygoje vaikams siūlau tokią formulę: „Smalsumas + drąsa = begalybė nuotykių“. Ir tai nėra tiesiog žodžiai – tai yra viso gyvenimo moto. Gal tai ir yra mano misija – pastūmėti vaikus skaityti...“

Apie renginių ciklą „Žmonės – Klaipėdos švyturiai“

2024-uosius uostamiestyje paskelbus Švyturių metais, Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka inicijavo renginių ciklą „Žmonės – Klaipėdos švyturiai“. Viename iš bibliotekos padalinių – atnaujintoje Melnragės bibliotekoje – kartą per mėnesį planuojami susitikimai su žmonėmis, kilusiais, augusiais ar vis dar gyvenančiais Klaipėdoje – knygų autoriais, muzikantais, aktoriais, politikos veikėjais ir kt. Svečiai dalinsis savo įžvalgomis apie gimtąjį miestą, priežastis, nulėmusias profesijos pasirinkimą, bei kitomis temomis. Didžiausias dėmesys bus skiriamas jų gyvenimui uostamiestyje ir šio miesto įtakai jų dabarčiai.

Renginių ciklo organizatorė ir koordinatorė, Melnragės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Inesa Atkočaitienė, paklausta, kokiu principu atrenkami susitikimų herojai, pasakojo, kad žmonių, esančių mūsų miesto ambasadoriais ir galinčių vadintis Klaipėdos švyturiais, yra daugybė – nuo nuoširdžiai dirbančios kasininkės, pajūrio saugotojo iki prezidento. „Numatomus kviesti žmones su kūrybine komanda jau buvome susidėlioję iš anksto. Tiksliau, ne konkrečius žmones, bet tematiką – jūrininkai, rašytojai, muzikantai ir pan. Mūsų tikslas – lankytojui pasiūlyti kuo įvairesnių susitikimų su įdomiomis asmenybėmis ir skirtingu jų santykiu su Klaipėda”, – sakė I. Atkočaitienė.

Kitas ciklo renginys „Žmonės – Klaipėdos švyturiai. ŠIANDIENOS JŪRININKAI“ – 2024 m. kovo 22 d. 17.30 val. Melnragės bibliotekoje (Molo g. 60, Klaipėda).

Melnragės bibliotekos informacija

Teksto autorė – Irma Stasiulienė

Komentarai

Komentaro matomumui reikalingas administratoriaus patvirtinimas

{{msg}}

{{comment.name}}

{{comment.time | u2date : 'yyyy - MM - dd'}}
{{comment.comment}}
Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading