Pradžia
Lt En

2004 m. Klaipėdos miesto kultūros magistrai Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė

 

STANISLOVAS DOMARKAS 1967 m. baigė Leningrado (Sankt-Peterburgo) konservatorijos simfoninio dirigavimo fakultetą. Studijavo prof. I.A.Musino klasėje. Dvidešimt metų dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu. Nuo 1990 m. dvejus metus dirbo Baltarusijos didžiojo operos ir baleto teatro dirigentu.

Nuo 1993 m. S.Domarkas dirba Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiu dirigentu. 1995-1998 m. buvo vyriausias dirigentas ir teatro vadovas. Nuo 1998 m. – Klaipėdos muzikinio teatro vadovas.

S.Domarko iniciatyva 1998 m. Klaipėdos muzikinis teatras surengė 1-ąjį tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį ”Muzikinis rugpjūtis pajūryje”, kuris iki šiol rengiamas kasmet. Festivalis vyksta Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje, Plungėje, Kretingoje ir Karaliaučiuje (Rusija). Maestro yra ir šio festivalio meno vadovas. Šis festivalis yra vienintelis tokio pobūdžio renginys visame Vakarų Lietuvos regione.

S.Domarko kūrybinėje biografijoje yra daugiau nei 40 sceninių veikalų pastatymų, nemažai originalių, Lietuvoje iki šiol neatliktų simfoninių programų. Maestro ne kartą koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

1993 m. S.Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, kuris yra vienintelis visame Vakarų Lietuvos regione. Orkestras reguliariai, kartą per mėnesį pristato naujas simfonines programas ir yra parengęs per 100 koncertinių programų. 2003 m. balandžio mėnesį maestro vadovaujamas orkestras minėjo kūrybinės veiklos 10-metį.

Didžiulį dėmesį S.Domarkas skiria nacionalinių autorių ir kūrinių propagavimui. 1997 m. įvyko pirmojo nacionalinio veikalo, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, G.Kuprevičiaus operos ”Prūsai” premjera. Naujausias S.Domarko inspiruotas nacionalinis veikalas – A.Žigaitytės opera ”Žilvinas ir Eglė” (premjera 2002 m .rugpjūčio 24 d.). S.Domarkas neretai naujiems sumanymams paskatina ir klaipėdiečius kompozitorius.

S.Domarkas aktyviai dalyvauja Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos regiono muzikiniame bei kultūriniame gyvenime. Ypač skatina jaunųjų Klaipėdos atlikėjų kūrybinį ugdymą. Kasmet rengiami Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertai. 2003 m. balandžio mėnesį S.Domarko iniciatyva buvo surengta I ”Pavasarinė jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro fiesta 2003”, kurioje dalyvavo Klaipėdos ir Vilniaus muzikos mokyklų jaunieji talentai.

1975 m. S.Domarkui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. 2003 m. - suteiktas Plungės miesto garbės piliečio vardas.

GINTARAS GRAJAUSKAS gimė 1966 m. Marijampolėje, nuo vaikystės gyvena ir dirba Klaipėdoje. Baigė S.Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus. 1990-1994 m. dirbo radijuje ir televizijoje. Nuo 1994 m. – dienraščio ”Klaipėda” literatūrinio leidinio ”Gintaro lašai” sudarytojas. Nuo 2000 m. kasmet organizuoja Lietuvos poetų sambūrį ”Placdarmas”.

G.Grajauskas Lietuvoje yra išleidęs penkias eilėraščių bei vieną eseistikos knygą, parašęs dvi pjeses. Eilėraščių knygos išleistos Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Eilėraščiai išversti į anglų, vokiečių, švedų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, rusų kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose. G.Grajausko kūryba yra viena iš labiausiai verčiamų į kitas užsienio kalbas Lietuvoje.

G.Grajauskas dalyvauja tarptautiniuose literatūriniuose renginiuose: skaitymuose Frankfurto, Leipcigo, Varšuvos knygų mugėse, literatūriniuose vakaruose Berlyne, Miunchene, Diuseldorfe, Stokholme, Malmėje, Kristianstade, Olštine, Bialystoke, Helsinkyje ir kt.

Yra gavęs Lietuvos kultūros ministerijos (1998, 2000, 2002, 2003 m.), Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centro (Visbis, Švedija - 1998 m., 2000 m.), Tarptautinės rašymo programos prie Ajovos universiteto (JAV, 2003) stipendijas.

G.Grajauskas yra Z.Gėlės, I.Simonaitytės, Poezijos pavasario, Lietuvos kultūros ministerijos premijų laureatas.

Prof. DAIVA KŠANIENĖ baigusi Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Muzikos ir teatro akademija) muzikos istorijos ir teorijos fakultete. Įgijusi muzikologės – muzikos istorinių bei teorinių disciplinų pedagogės kvalifikaciją, 1965 m. pradėjo dėstyti Klaipėdos aukštesniojoje muzikos mokykloje. Atsidarius Klaipėdos aukštajai mokyklai – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetams (dabar – Klaipėdos universitetas), nuo 1971 m. dėsto čia įvairias muzikologijos disciplinas: muzikos istoriją, muzikos kalbą, harmoniją, muzikos kūrinių analizę, Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros istoriją, muzikologijos raidą, lektorinę teoriją ir praktiką, vadovauja bakalaurų ir magistrantė moksliniams darbams ir kt.

1988 m. Lietuvos muzikos akademija D.Kšanienei suteikė docentės pedagoginį mokslo laipsnį. 1979 – 1990 m. buvo, o nuo 1995 m. yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros vedėja. 1990-1995 m. – meno ir mokslo reikalų prorektorė. Nuo 1972 m. – Menų fakulteto tarybos narė. 1971 m. priimta į Lietuvos kompozitorių sąjungą. 1999 – 2001 m. vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriui. Suorganizavo tris tarptautinius naujosios muzikos festivalius ”Marių klavyrai” (1998, 1999, 2000 m.)

Apsigyvenusi Klaipėdoje susidomėjo tuo metu beveik netyrinėta Mažosios Lietuvos muzikine kultūra. Daugelį metų į įvairius mokslinius ir publicistinius leidinius, enciklopedijas rašo straipsnius Mažosios Lietuvos muzikinio gyvenimo klausimais, skaito pranešimus tarptautinėse, respublikinėse mokslinėse konferencijose. Nuo 1965 m. komentuoja koncertus, veda jubiliejinius įžymių muzikų vakarus, kompozitorių autorinius koncertus.

1998 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė humanitarinių mokslų daktarės (muzikologija) disertaciją ”Muzikinis gyvenimas mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte iki 1940 m.: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika”. Už šį rankraštį Mažosios Lietuvos fondas (JAV) suteikė 2001 m. dr. Vydūno mokslinę-literatūrinę premiją.

2000 m. išleido enciklopedinį biografinį žinyną ”Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos ir kultūros veikėjai (XV I a. –XX a. pirmoji pusė), 2003 m. – mokslinę monografiją ”Muzika Mažojoje Lietuvoje”.

1997-1998 m., 2001-2002 m. suteikta Kultūros ministerijos aukščiausio laipsnio valstybinė stipendija. 2004 m. apdovanota Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės literatūrine premija. Už reikšmingus muzikologinius darbus, ilgametį kūrybinį mokslinį ir pedagoginį darbą yra gavusi daug padėkos raštų nuo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės bei Klaipėdos universiteto.

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Lt En
Gyventojams