Pradžia
Lt En

2006 m. Klaipėdos miesto kultūros magistrai Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas

 

BALYS JUŠKEVIČIUS (1920-2013)

Gimė Dzūkijoje, Varėnos rajono mietelyje Nedzingėje. Baigęs pradžios mokyklą, mokėsi Kaune, 1942–1943 m. rudenį lankė Romualdo Juknevičiaus dramos studiją Vilniuje. Taip pat lankė Vilniaus universitetą, klausėsi V. Krėvės, V. Mykolaičio–Putino, B. Sruogos paskaitų. Uždarius Vilniaus universitetą ir dramos studiją, grįžo į gimtinę. 1944 m. baigė Merkinės gimnaziją, vėliau porą metų dirbo Alytaus švietimo skyriuje mokytoju.

1946 m. konkurso būdu buvo priimtas į Klaipėdos muzikinės komedijos teatrą aktoriumi. 1951 m. buvo paskirtas Klaipėdos srities vykdomojo komiteto Meno reikalų skyriaus vedėju. 1954 m., likvidavus Klaipėdos sritį, grįžo į Dramos teatrą ir nuo 1954 m. iki 1982 m. dirbo Klaipėdos dramos teatro direktoriumi.

Per 28 metus jam vadovaujant Klaipėdos dramos teatrui buvo pastatyti 147 spektakliai. Daugelis to laikotarpio spektaklių tapo viso Lietuvos teatro aukso fondu, ypač verti paminėti šie spektakliai: V.Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ – 1955 m., Etelis Lilianas Voinič „Gylys“ – 1959 m., V.Šekspyro „Otelas“ – 1960 m., K.Goci (K.Gocci) „Karalius - Elnias“ – 1965 m., Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ – 1969 m., V.Majakovskio „Pirtis“ – 1970 m., Vaižganto ir R.Samulevičiaus „Nebylys“ – 1970 m., J.Grušo „Barbora Radvilaitė“ – 1973 m., Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“ – 1976 m., A.Kapkovo „Dramblys“ – 1977 m., E.Olbio „Kas bijo Virdžinijos Vulf“ – 1978 m., Just. Marcinkevičiaus „Katedra“ – 1980 m.

Muzikinės komedijos, vėliau Dramos teatre sukūrė 35 vaidmenis, daugiausia komedijose, kurias režisavo J.Gustaitis, R.Juknevičius, P.Gaidys.

1959 m. neakivaizdiniu būdu baigė teatrologijos specialybę A.Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS).

25 metus, nuo 1970 m. iki 1995 m., dėstė teatro istoriją Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar – Klaipėdos universiteto Menų fakultetas) teatrinių specialybių studentams.

Globojo Klaipėdos liaudies operos ir Šilutės liaudies teatrus. Režisavo Klaipėdos dramos teatro spektaklius: A.Arbuzovo „Sugrįžimas į jaunystę“, P.Kalderono „Meile nežaidžiama“.

1956 m. pastatė pirmąją Klaipėdos liaudies operą – P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ ir tapo vienu iš šio teatro įkūrėjų. Šis teatras veikė tris dešimtmečius, jo pagrindu 1987 m. buvo įkurtas profesionalus Klaipėdos muzikinis teatras. Režisavo ir kitas operas Klaipėdos liaudies operos teatre: A.Kleinickio „Prie Nemuno“ – 1960 m., Dž.Verdi „Traviata“ – 1964 m., S.Rachmaninovo „Alekas“ – 1969 m.

B.Juškevičius – pirmojo pokarinio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“, pastatyto 1946 m., dalyvis (Eglės tėvas). Tarp ryškiausių B.Juškevičiaus aktorinių darbų – Bublikas (A.Korneičiuko „Platonas Krečetas“), markizas Forlipopolis (K.Goldonio „Viešbučio šeimininkė“), grafas Panotela (Ž.Ofenbacho operetė „Perikola“), Filipas (I.Dunajevskio operetė „Laisvasis vėjas“), Bonifacas (K.Sajos „Septynios ožkėnos“), Vištelė (I.Kočergos „Laiko meistrai“), Milanas (M.Mitrovičiaus „Apiplėšimas vidurnaktį“), Sagadajevas A.Abdulino „Tryliktajame pirmininke“.

Aktyviai rėmė teatro meno mėgėjų sąjūdžius, vadovavo įvairiems dramos būreliams. Kūrė mėgėjiškus spektaklius su teatro mėgėjais Merkinėje, Alytuje, Klaipėdoje, Kartenoje. Išėjęs į pensiją, įsitraukė į Kartenos dramos mėgėjų veiklą, režisavo tai, kas brangiausia – nacionalinės dramaturgijos veikalus, vaidino juose. Minint pirmojo lietuviško spektaklio 100-metį, su Kartenos teatro mėgėjais pastatė A.Keturakio komediją „Amerika pirtyje“. Spektaklis buvo vaidintas daugelyje Lietuvos miestų.

B.Juškevičius buvo ir liko nenuilstamas teatro meno propaguotojas. Būdamas „Žinijos“ draugijos lektoriumi, nuo 1949 m. skaitė paskaitas, populiarino teatro meną, kultūrą ir estetiką, gvildeno jų problemas. 25 metus vadovavo Klaipėdos miesto „Žinijos“ draugijai.

1980 m. susikūrus Lietuvos teatrų direktorių tarybai, B. Juškevičius buvo išrinktas pirmuoju jos pirmininku.

1999 m. parašė ir išleido atsiminimų knygą „Teatro šviesose ir šešėliuose“, kurioje aprašė beveik 30 metų vadovavimo Klaipėdos dramos teatrui patirtį, išgyventus sunkumus, problemas ir lūkesčius. Tai kol kas vienintelė teatrologinė studija apie Klaipėdos miesto teatrą, apimanti laikotarpį nuo 1935 m. iki 1990 m. pabaigos.

Palaidotas Kartenos (Kretingos raj.) kapinėse.

EDVARDAS MALINAUSKAS gimė 1937 m., nuo 1945 m. su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, baigė K.Donelaičio vidurinę mokyklą (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija).

1957–1963 m. Edvardas Malinauskas studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar – Lietuvos dailės akademija). Studijuodamas dirbo dailininku Vilniaus kino teatre „Spalis“ (1960–1962 m.) ir mokytoju Vilniaus 18-oje vidurinėje mokykloje (1962–1963 m.)

Baigęs studijas grįžo gyventi ir dirbti į Klaipėdą. Tuo metu Klaipėdoje buvo vos keli profesionalūs dailininkai, meno vystymui pramoninio miesto valdžia neskyrė dėmesio ir lėšų. Nuo 1963 m., atvykęs į Klaipėdą, dėstė piešimą Pedagoginės mokyklos studentams. Nuo 1965 m. iki 1969 m. dirbo „Dailės“ kombinato dailininku. Čia jis kūrė įvairius etalonus papuošalams bei suvenyrams. Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1967 metų.

1969 m. grupė dailininkų, tarp kurių buvo ir E.Malinauskas, įkūrė Klaipėdos vaikų dailės mokyklą. Mokykla pradžioje glaudėsi vaikų darželyje S.Daukanto g. 9 (dabar čia įsikūrusi privati advokatų kontora). Klaipėdos vykdomojo komiteto Švietimo skyrius E.Malinauską paskyrė pirmuoju vaikų dailės mokyklos direktoriumi. Po poros metų Vaikų dailės mokyklai buvo paskirtas naujas pastatas – buvusieji Rumpiškės dvaro rūmai – gyvenamasis namas Rumpiškės g. 45, kur ir dabar yra mokykla. Mokykla tapo rimta ir vertinama dailės mokymo įstaiga, kurioje mokėsi ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir suaugusieji. E.Malinausko gebėjimo derinti kūrybinį, pedagoginį ir vadovaujamąjį darbą rezultatus regime ir šiandien: ne vienas jaunosios kartos klaipėdietis dailininkas – buvęs garsaus tapytojo mokinys, o jo įkurta mokykla iki šiol puoselėja jaunuosius talentus, ugdo jų gabumus bei meilę menui.

Dešimt metų (1969–1978 m.) E.Malinauskas, dirbdamas Vaikų dailės mokyklos direktoriumi, formavo mokyklos mokytojų kolektyvą, čia dirbo aukštąsias meno mokyklas baigę dailininkai, menotyrininkai. Rūpinosi ir dvaro rūmų pastato remontu, pastato pritaikymu mokymo reikmėms, mokyklos priestato projektavimo darbais bei statybos pradžia.

Atsisakęs direktoriaus pareigų, 1978-2000 m. dirbo mokytoju Klaipėdos vaikų dailės mokykloje. Nuo 2001 m. E.Malinauskas dirba tik kūrybinį darbą.

E.Malinausko kūrybiniai sugebėjimai greitai buvo pastebėti ir įvertinti – 1970 m. tapytojas tampa Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1970 m. buvo įkurtas ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, tuo metu jungęs 10 dailininkų.

Nuo pirmųjų savarankiško kūrybinio darbo metų E.Malinauskas aktyviai dalyvavo miesto ir šalies meniniame gyvenime. Daugelis jo darbų tapo reikšmingais Klaipėdos simboliais. Taip galima būtų pavadinti jo sukurtus monumentaliosios dailės kūrinius, dekoratyvinius pano, kurių vienas – „Kuršiai“ – 1973 m. papuošė prekybinio centro „Aitvaras“ pastato sieną, kitas – „Baltijos dugnas“ – jūrų muziejų. Dailininko darbai puošė ir „Jūratės“ bei „Sodžius“ kavines. Deja, ne visiems kūriniams buvo lemta išlikti.

E.Malinauskas pasireiškė kaip savitas ir įdomus portretistas. Jisai įamžino tolimojo plaukiojimo kapitono Sigito Šilerio, jachtą apiplaukusio pasaulį klaipėdiečio buriuotojo Rimo Dargio, poeto Salio Šemerio, režisieriaus Povilo Gaidžio, aktoriaus ir režisieriaus Aleksandro Žadeikio, architekto Gyčio Tiškaus, Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės admirolo Raimundo Baltuškos portretus. Jo nutapytas didžiosios Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės portretas puošia Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekos skaityklą. Kai kuriuos portretus nupirko Lietuvos dailės fondas. Dabar jie – nacionalinė vertybė.

Vizualizuodamas žinomus istorinius įvykius, jis skatina istorija domėtis jaunimą, suteikia apčiuopiamą formą iškilioms istorinėms asmenybėms bei jų žygiams. Istorine tema nutapė paveikslus: „Kunigaikštis Vytautas prie Lietuvos žemėlapių“, „Kęstutis ir Birutė“ (1989 m.), „Lietuvių manevras ties Salaspiliu 1609 m.“ (2000 m.), „I.Simonaitytė tarp savo romanų herojų“, „Donelaitis tarp būrų“ (eksponuojamas Vytauto Didžiojo gimnazijoje).

Tačiau E.Malinausko kūrybos branduolys ir esmė, išskirianti jį iš visų Lietuvos tapytojų ir suteikianti ypatingą statusą – jūrinė tematika. Per ilgą kūrybinės veiklos laikotarpį E.Malinauskas pasiekė aukšto meistriškumo ir šiandien pelnytai yra laikomas vienu žymiausiu Lietuvos marinistikos atstovų.

E.Malinauskas intensyviai dalyvauja įvairiose miesto, respublikos ir užsienio parodose. Jo darbai buvo eksponuojami visose Klaipėdoje vykusiose tradicinėse, apžvalginėse dailės parodose, skirtose Jūros šventėms.

Dailininko darbais didžiuojasi šalies muziejai ir privačių kolekcijų savininkai. Tapytojo kūriniai daug kartų atstovavo lietuviškajai marinistikai už šalies ribų. Jo kūryba gerai žinoma užsienyje. Jo darbus įsigijo Rusijos, Suomijos dailės muziejai bei Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Izraelio, JAV, Lenkijos, Filipinų ir kitų šalių privatūs kolekcininkai.

Prof. KAZYS KŠANAS gimė 1939 m., jau vaikystėje išryškėjo jo muzikiniai gabumai. 14-os metų K.Kšanas įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar – konservatorija). Joje mokėsi trimito ir chorinio dirigavimo klasėse. 1959–1964 m. studijavo chorinį dirigavimą Lietuvos muzikos akademijoje Vilniuje pas profesorių Klemensą Griauzdę. Baigęs studijas, vienerius metus grojo sovietinės kariuomenės orkestre Kaliningrado srityje.

1965 m. atvyko gyventi ir dirbti į Klaipėdą. Čia tapo miesto Liaudies operos teatro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Netrukus jam pavyko suburti apie 150 atlikėjų kolektyvą – simfoninį orkestrą, mišrų chorą, solistų, šokėjų trupes ir taip atgaivinti prigesusią šio teatro veiklą. Beveik visi atlikėjai (išskyrus kelis vadovus) dirbo visuomeniniais pagrindais, be atlyginimo, todėl įdomus, bet sunkus darbas negalėjo vykti labai intensyviai ir reguliariai. Vis dėlto choras, kuriam vadovavo K.Kšanas, dirbo, repetavo ir koncertavo reguliariai, dalyvaudamas miesto bei respublikos muzikiniuose renginiuose kaip savarankiškas kolektyvas.

K.Kšanas pastatė ir dirigavo 10 operų ir operečių: S.Rachmaninovo „Alekas“, J.Štrauso „Čigonų baronas“, G.Donicečio (G.Donizetti) „Meilės eliksyras“, G.Verdžio (G.Verdi) „Traviata“, G.Rosinio (G.Rossini) „Vedybų vekselis“, K.Miliokerio (K.Millöcker) „Studentas elgeta“, V.Gokielio (V.Gokieli) „Raudonkepuraitė“, Ž.Ofenbacho (J.Offenbach) „Hofmano pasakos“ ir kt. Kiekviena opera buvo parodyta po 40–50 kartų – Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Plungėje, Telšiuose, Skuode ir kitur.

K.Kšano vadovaujamas Liaudies operos teatro kolektyvas – choras, simfoninis orkestras, solistai, – 1965–1986 m. parengė apie 50 stambių koncertinių programų: oratorijos, kantatos, scenos iš operų (kompozitoriai M. K.Čiurlionis, V.Jakubėnas, S.Šimkus, J.Kačinskas, J.Haidnas (J.Haydn), F.Šubertas (F.Shubert), Ž.Bize (G.Bizet), G.Verdis (G.Verdi), V. A.Mocartas (W.A.Mozart), L. van Bethovenas (L. van Beethoven) ir kt.). Operos choras parengė apie 60 programų. Jų repertuare – harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, Mažosios Lietuvos dainos, originalūs lietuvių bei užsienio kompozitorių kūriniai, scenos iš operų ir operečių. Nemažai parengta bažnytinės muzikos, koncertuota Lietuvos ir užsienio bažnyčiose. Koncertuota daugelyje Lietuvos miestų, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir kt. Iš viso K.Kšanas dirigavo apie 1500 koncertų ir operos spektaklių.

Klaipėdos liaudies operos pagrindu 1987 m. buvo įkurtas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre K.Kšanas dirigavo keliasdešimt spektaklių ir koncertų.

Nuo 1987 m. iki šiol (2006 m.) K.Kšanas vadovauja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišriam chorui „Klaipėda“. Kasmet surengia apie 8–10 koncertų Klaipėdoje, kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Paruošia po 4–5 naujas programas. Choras „Klaipėda“ dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Vokietijoje (5 išvykos), Italijoje (3 išvykos), koncertavo Prancūzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.

K.Kšanas buvo Lietuvos respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas, Klaipėdos krašto dainų švenčių dirigentas.

Nuo 1971 m. iki šiol (2006 m.) K.Kšanas dirba Klaipėdos universiteto Menų fakultete, dėsto chorinį dirigavimą bakalaurams ir magistrams, vadovauja moksliniams darbams. Kartu su prof. O.Glinskaite, M.Kšanaite - Mosienene vadovauja Dainavimo katedros studentų ir magistrantų Operos studijai.

Už pedagoginę, meninę bei mokslinę veiklą jam suteikti docento (1986 m.) ir profesoriaus (1992 m.) pedagoginiai mokslo vardai. K.Kšanas aktyviai dirba publicistinį ir mokslinį, metodinį darbą. Parašė daugelį muzikos šviečiamųjų straipsnių Lietuvos periodinėje spaudoje, išspausdino mokslinį straipsnį apie garsų Lietuvos kompozitorių ir choro dirigentą J.Neimantą Klaipėdos universiteto leidinyje „Tiltai“.

1977 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio artisto vardas.

Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Gyventojams
Skip to content