Olga Žalienė (g. 1956 m.) – istorikė, muziejininkė.
Ji studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (1974–1979 m.), kuriame įgijo istorijos bakalauro ir magistro laipsnius. Atvykusi po studijų į Klaipėdą, 1979 m. pradėjo dirbti Lietuvos jūrų muziejaus viešųjų ryšių skyriaus vadove. O nuo 2002 m. iki dabar - Lietuvos jūrų muziejaus direktore. O. Žalienė yra Lietuvos muziejų asociacijos pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, Muziejų tarybos pirmininkė. Per savo karjerą, O. Žalienė buvo daugybę kartų nominuota ir apdovanota regioniniais ir nacionaliniais apdovanojimais. Vien per paskutinius keletą metų jai teko tokie svarbūs apdovanojimai, kaip ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi 2018 m., Švedijos karaliaus apdovanojimas „Šiaurės žvaigždė“ 2016 m., Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ 2016 m., ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu 2007 m. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė 2005 m. išrinkta „Metų klaipėdiete“. Olga Žalienė, daugelio Lietuvos jūrų muziejaus įgyvendinamų projektų (Oceanic, Lagomar, SeaSide, Balticmuseum 2.0, Illuminate ir kt.) vadovė, aktyviai įsitraukianti į projektų planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus. Šių projektų rezultatas – modernus, dinamiškas, dirbantis pažangiausiais metodais jūrų muziejus – pažinimo centras, vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje, reprezentuojantis ne tik Lietuvą, bet ir Klaipėdos kraštą, kuriantis pridėtines ekonomines, socialines bei kultūrines vertes uostamiestyje, prisidedantis prie jūrinio miesto identiteto formavimo ir palaikymo. O Žalienei vadovaujant, pradėtas ir baigti įgyvendinti delfinariumo rekonstravimo ir delfinų terapijos centro įkūrimo, akvariumo rekonstravimo projektai, pastatytas naujas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, perimtas iš Karinių jūrų pajėgų ir įrengta ekspozicija laive M52 „Sūduvis“. Visuose šiuose objektuose kuriamos savo kokybe ir turiniu naujos šiuolaikinės kultūros, poilsio ir pažinimo erdvės, ugdomas patriotizmas, ekologinė savimonė, stiprinamas Lietuvos – jūrinės valstybės įvaizdis. Olga Žalienė aktyviai dalyvauja Klaipėdos miesto kultūriniame gyvenime, formuojant uostamiesčio įvaizdį, kuriant miesto ir regiono jūrines vertes, organizuojant tarptautines konferencijas laivybos istorijos tema, seminarus, mokslines ekspedicijas istoriniais laivais po Kuršių marias, rengiant ir pristatant su miesto jūrine praeitimi susijusias parodas miesto erdvėse Pastarųjų metų Lietuvos jūrų muziejaus edukacinė veikla apėmė ne tik Klaipėdos regioną, bet ir visą Lietuvą. „Dirbdysiu laivę“, „Vėtrungių kelias aplink marias“, „Kaip pakinkyti vėją?“, “Virvininko dirbtuvės: nuo mazgo iki takelažo“, „Kodėl laivas plaukia?“, „Tapk Meridiano kursantu“ tai tik dalis edukacinių užsiėmimų temų, kurios pristatomos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Kelmės ir daugelio kitų Lietuvos miestų mokyklų. Šie edukaciniai užsiėmimai buvo pristatomi ne viename miesto renginyje. O Žalienei vadovaujant muziejus įgyvendino trimetę programą „Lietuva – jūrinė valstybė“, skirtą jūrinės valstybės paminėjimo 100-mečiui. Muziejininkė nemažai prisidėjo leidžiant šiuos Lietuvos jūrų muziejaus leidinius: mokslinių straipsnių rinkinys „Vėjas rėjose“, R. Adomavičiaus jaunesniojo knyga „Lietuvos jūrinis savarankiškumas“, A.Každailio „Smagios sunkios dienos“, Bruno le Coutre „Mano miestas Klaipėda“. O. Žalienė aktyviai dalyvavo siekiant, kad tradicinių istorinių laivų sąvoka būtų įteisinta ir įtraukta į laivybą reglamentuojančius teisės aktus, tam kad būtų supaprastinti reikalavimai šių laivų naudojimui.
Valentinas Masalskis (g. 1954 m.) – tetaro ir kino aktorius, režisierius, nuo 2011 m. „Klaipėdos jaunimo teatro“ steigėjas ir režisierius.
V. Masalskis aktorinį meistriškumą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1972–1976 m.).1976–1992 m. – Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorius. Nuo 1992 m. – laisvas menininkas: stato spektaklius, vaidina spektakliuose, filmuojasi. 1993 m. su bendraminčiais įkūrė studiją „Menas į šoną“ (gyvavo iki 1995). 1995 m. įkūrė „Menų sambūrį“ (gyvavo iki 2000 m.). Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisavo Šekspyrą, Dostojevskį. Šiame teatre atliko ne vieną vaidmenį, o per ~30 metų sukūrė ~100 vaidmenų teatre ir kine, nusifilmavo šalies ir užsienio (Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos ir kt.) vaidybinėse juostose. Dirbo su žymiais Lietuvos kino režisieriais: Arūnu Žebriūnu, Gyčiu Lukšu, Algimantu Puipa, Šarūnu Bartu ir kitais. Nuo 2010 m. iki dabar Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto) Teatro katedros profesorius. Visus 11 „Klaipėdos jaunimo teatro“ gyvavimo metų jis aktyviai prisideda prie teatro meninės veiklos puoselėjimo, dalyvauja teatro Meno tarybos susitikimuose, stebi savo mokinių savarankišką progresą ir skatina juos pačius kurti autentišką, jaunajai profesionalų kartai priimtiną teatro pasaulį. Per įvairialypės meninės veiklos metus KJT tapo viena iš 15 strateginių Lietuvos kultūros lauko organizacijų ir išliko nepriklausomu, vieningos aktorių trupės į priekį vedamu teatru. KJT sukurti spektakliai apdovanoti įvairiuose profesionalaus scenos meno festivaliuose, o trupės nariai sėkmingai vysto asmenines karjeras ne tik su KJT trupe, bet ir skirtinguose teatro, kino ir muzikos projektuose. Nuo 2018 m. A. Masalskis yra Klaipėdos fakulteto Teatro krypties studijų programos darbo grupės narys, nuo 2021 m. - LMTA senato narys, nuo 1992 m. iki dabar - Teatro sąjungos narys. Per savo karjerą, A. Masalskis buvo daugybę kartų nominuotas ir apdovanotas regioniniais ir nacionaliniais apdovanojimais. Vien per paskutinius keletą metų jam teko tokie svarbūs apdovanojimai: už geriausius vyro vaidmenis profesionalių teatrų D. Tamulevičiūtės vardo festivalyje 2021 m. ir 2020 m.; ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi 2017 m., „Auksiniu scenos kryžiumi“ už pagrindinio vaidmens sukūrimą 2016 m., Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ 2016 m., „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu už geriausią metų aktoriaus vaidmenį 2015 m., ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi 2007 m., 1996 m. pelnė Šv. Kristoforo statulėlę ir Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Masalskis yra vizionierius, kurio požiūris į Klaipėdos ir Lietuvos kultūros lauką yra ambicingas ir toliaregiškas.V. Masalskio pedagoginė veikla, KJT ir kitų jo studentų teatrų įkūrimas („Taško teatras“, teatro grupė „Aemotion“), glaudus kūrybinių santykių palaikymas su teatro kūrėjais iš Europos ir aktyvi visuomeninė veikla įrodo, kad šis scenos profesionalas sugeba burti ir savo pavyzdžiu įkvėpti tvarias, stiprias, Lietuvos kultūros gyvenimą praturtinančias menininkų bendruomenes.
Menotyrininkas Petras Šmitas (1941- 2023 ) studijavo Telšių taikomosios dailės technikume, keramikos skyriuje (nuo 1998 m. – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas).
1968 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir buvo paskirtas dirbti į Klaipėdos 14- ąją vidurinę mokyklą piešimo ir braižybos mokytoju. 1975 m. Lietuvos (TSR) Valstybiniame dailės institute (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija), įgijo menotyrininko kvalifikaciją. 1976 m. pradėjo dirbti Klaipėdos vaikų (nuo 2006 m. Adomo Brako) dailės mokykloje meno istorijos mokytoju. Meno (dailės ir architektūros) istorijos kursą daugelį metų dėstė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete bei Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijoje. Šmitas buvo aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Per savo gyvenimą jis sukaupė didžiulį žinių ir fotografijų bagažą, kuriuo noriai dalijosi rašydamas straipsnius apie uostamiesčio dailę, skaitydamas paskaitas studentams ir visuomenei. P. Šmitas buvo ir aktyvus visuomenininkas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas. Jo ir bičiulių dėka uostamiestyje atsirado ne viena šio krašto žymiems visuomenės veikėjams skirta atminimo lenta. Menotyrininkas buvo jautrus vizualaus meno vystymosi progresui. Aktyviai reagavo, rašė daug straipsnių, recenzijų, pranešimų, sudarė knygą “Pajūrio krašto dailininkai”ir kt. P. Šmitas puikiai matė profesionaliosios dailės lauką, drąsiai reiškė savo nuomonę įžvalgomis, gebėjo dokumentuoti medžiagą, kurią planuojama suredaguoti ir išleisti “Klaipėdos dailė” albume ateities kartoms.
