Birštone vyko mokymai užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinavimo stiprinimo tema
2026 m. gegužės 12–14 d. Birštone vyko mokymai „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo sistemos stiprinimas savivaldybėse“, skirti projekte dalyvaujančių savivaldybių užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatoriams. Mokymus organizavo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su VšĮ „Diversity Development Group“.
Tris dienas trukusio susitikimo metu savivaldybių integracijos koordinatoriai, valstybės institucijų atstovai ir ekspertai diskutavo apie šiandieninius integracijos iššūkius bei praktinius sprendimus, padedančius stiprinti užsienio kilmės gyventojų integracijos procesų koordinavimą savivaldybėse. Mokymų metu daug dėmesio skirta praktiniam darbui mažose grupėse, strateginiams pokalbiams bei dalijimuisi savivaldybių patirtimis. Diskusijų metu aptarta užsieniečių duomenų situacija ir duomenimis grįstų sprendimų poreikis, integracijos koordinavimo funkcijų stiprinimas ir įgalinimas savivaldybėse, finansavimo iššūkiai bei galimos ateities kryptys. Taip pat nagrinėti praktiniai koordinavimo modeliai ir paslaugų dizaino principai, projektinio darbo perėjimas į sisteminį požiūrį, vidinės komunikacijos svarba savivaldybėse bei profesinio koordinatorių palaikymo klausimai. Dalyviai dalijosi skirtingų regionų gerosiomis praktikomis organizuojant integracines veiklas bei stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Renginio programoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Priėmimo ir integracijos agentūros, Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Europos socialinio fondo agentūros bei VšĮ „Diversity Development Group“ atstovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė pristatė Lietuvos integracijos politikos kryptis, institucijų vaidmenis ir tolimesnius sistemos vystymo lūkesčius, o VšĮ „Diversity Development Group“ tyrėjas Karolis Žibas apžvelgė savivaldybių pažangą bei praktinius koordinavimo pokyčius vietos lygmeniu.
Praktines sesijas ir diskusijas vedė įvairių sričių ekspertai bei institucijų atstovai, tarp jų – migracijos ir integracijos ekspertė Eglė Samuchovaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, socialinė darbuotoja/pedagogė ir supervizorė Rita Škriadaitė-Vrubliauskė, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Priėmimo ir integracijos agentūros, Europos socialinio fondo agentūros bei VšĮ „Diversity Development Group“ atstovai.
Mokymų metu taip pat vyko individualizuoti strateginiai pokalbiai su savivaldybių koordinatoriais, kurių metu buvo aptariamos realios situacijos savivaldybėse, identifikuojami pagrindiniai iššūkiai bei ieškoma praktinių sprendimų ir tolimesnių veiksmų stiprinant integracijos koordinavimo sistemą Lietuvoje. Tokie susitikimai svarbūs stiprinant savivaldybių bendradarbiavimą, keičiantis praktine patirtimi bei ieškant ilgalaikių sprendimų, padedančių kurti efektyvesnę ir labiau į žmogų orientuotą užsienio kilmės gyventojų integracijos sistemą Lietuvoje.
Klaipėdoje vyksta sociokultūrinio įvado mokymai užsienio kilmės gyventojams
Klaipėdoje nuo 2026 m. vasario pabaigos vyksta sociokultūrinio įvado apie Lietuvą mokymai, organizuojami įgyvendinant projektą „Kelias į savarankiškumą: paslaugų teikimas užsienio kilmės gyventojams Klaipėdos mieste“ Nr. PMIF-2.01-V-03-15, pagal Priėmimo ir integracijos agentūros parengtą programą.
Mokymus įgyvendina projekto partneriai – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir VšĮ „Edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“. Mokymų metu dalyviai supažindinami su svarbiausiais gyvenimo Lietuvoje aspektais – nuo pirmųjų įsikūrimo žingsnių, migracijos institucijų veikimo, praktinių kasdienybės klausimų iki sveikatos priežiūros, socialinių garantijų, valstybės valdymo principų bei kultūrinių ypatumų. Taip pat aptariamos bendravimo su lietuviais subtilybės, šventės ir tradicijos. Užsiėmimai vyksta gyvai, rusų kalba, kartu mokantis ir pagrindinių lietuviškų frazių. Mokymuose derinama teorinė informacija ir praktiniai užsiėmimai – daug dėmesio skiriama diskusijoms - daug dėmesio skiriama diskusijoms, dalyvių patirčių aptarimui ir praktiniams pavyzdžiams, kurie padeda geriau orientuotis realiose situacijose.
Dalis mokymų vyksta ne tik auditorijoje, bet ir įvairiose erdvėse – organizuojami išvykstamieji užsiėmimai. Dalyviai lankėsi Palangos gintaro muziejuje, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje. Tokios veiklos leidžia ne tik išgirsti apie Lietuvą, bet ir ją patirti, supažindinti su krašto istorija. Į mokymus įsitraukia ir įvairių institucijų atstovai – kaip kviestiniai svečiai dalyvauja specialistai, kurie pristato aktualią informaciją ir atsako į dalyviams kylančius klausimus.
Mokymų temos apima platų spektrą – nuo įsikūrimo ir praktinių gyvenimo aspektų, migracijos klausimų, skubios pagalbos situacijų iki sveikatos, gerovės, Lietuvos istorijos bei pilietiškumo. Tokie mokymai padeda ne tik geriau suprasti gyvenimą Lietuvoje, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo kasdienėse situacijose – bendraujant su institucijomis, sprendžiant praktinius klausimus ar įsitraukiant į vietos bendruomenės gyvenimą.
Įvyko trečiasis Baltijos šalių akademijos etapas, skirtas integracijos kompetencijų stiprinimui
2025 m. lapkričio 18–20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė dalyvavo UNHCR, the UN Refugee Agency ir Europos Tarybos rengtuose mokymuose „Academy on the integration of migrants and refugees in the Baltic countries 2025-2026. Council of Europe Intercultural Cities Programme: Training on Anti-Rumours Strategies for Local Authorities“, kurie vyko Rygoje. Tai buvo jau trečias studijų vizitas organizuotas įgyvendinant projektą Nr. PMIF-2.01-V-02-01 „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse, skirtą savivaldybių pajėgumų stiprinimui koordinuojant užsienio kilmės gyventojų integraciją.
Mokymų dalyviai gilinosi į kultūrinio jautrumo stiprinimą, tarpkultūrinę komunikaciją, konfliktų sprendimo metodus, svarbią dalį skiriant paskalų ir stereotipų kilmei, jų poveikiui vietos bendruomenėms bei praktiniams būdams, kaip kurti vietos kontekstui pritaikytas iniciatyvas, padedančias mažinti klaidingos informacijos sklaidą ir stiprinti tarpusavio supratimą.
Mokymai sustiprino specialistų pasirengimą dirbti su įvairiomis bendruomenėmis, skatinti atvirą dialogą ir kurti įtraukesnę aplinką. Tai buvo galimybė pasidalyti patirtimis su kolegomis iš Baltijos šalių ir aptarti aktualius integracijos iššūkius.
Prasidėjo projektas „Kelias į savarankiškumą“: dalyviai aktyviai jungiasi į veiklas
2025 m. spalį Klaipėdoje prasidėjo projektas „Kelias į savarankiškumą: paslaugų teikimas užsienio kilmės gyventojams Klaipėdos mieste“, skirtas Klaipėdoje gyvenantiems užsienio kilmės Lietuvos gyventojams. Projektą įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Edukaciniu-kultūriniu centru „Metidė“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritu ir VšĮ „Metų rievės“.
Matyti aktyvus dalyvių įsitraukimas – grupės greitai pildosi, o gyventojai jungiasi į skirtingas veiklas, atsižvelgdami į savo poreikius ir galimybes. Vyksta lietuvių kalbos mokymai, edukaciniai užsiėmimai, informaciniai susitikimai ir individualios konsultacijos. Dalyviams teikiamas psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų palaikymas. Greta to organizuojami bendruomeniniai renginiai, pažintinės išvykos po Klaipėdos kraštą ir savanorystės iniciatyvos, skatinančios įsitraukti į miesto gyvenimą.
Į veiklas įsitraukia įvairaus amžiaus žmonės – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Užsiėmimai padeda geriau pažinti miestą, stiprinti kalbinius, socialinius ir praktinius įgūdžius bei susipažinti su kitais bendruomenės nariais.
Planuojama, kad artimiausiu metu prasidės ir sociokultūriniai mokymai, kurie papildys jau vykdomas veiklas ir praplės dalyviams siūlomų temų spektrą. Projektas dar tik pradeda savo kelią, o numatytos veiklos bus tęsiamos viso jo įgyvendinimo laikotarpiu, siekiant nuosekliai ir tvariai prisidėti prie užsienio kilmės gyventojų geresnės adaptacijos Klaipėdoje.
Projektas yra bendrai finansuojamas iš 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinant konkretų tikslą „Teisėta migracija ir integracija“ ir socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-07 „Plėtoti užsieniečių integracijos sistemą“. Projekto įgyvendinimui skirta 1 078 737,60 Eur, iš jų: iki 809 053,20 Eur – ES (PMIF) lėšos ir iki 269 684,40 Eur – valstybės biudžeto lėšos. Projekto veiklos vykdomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Įvyko Antrasis Baltijos šalių akademijos etapas, skirtas migrantų ir pabėgėlių integracijos kompetencijų stiprinimui
2025 m. birželio 17–18 d. Rygoje vyko antrasis iniciatyvos „Atvykėlių ir pabėgėlių integracijos Baltijos šalyse 2025–2026 m. akademija“ etapas, skirtas skatinti migrantų ir pabėgėlių integraciją Baltijos šalyse. Renginyje dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Ši akademija – tarpinstitucinė iniciatyva, skirta rengti specialistus, kurie dirba su užsienio kilmės gyventojais bei sprendžia su integracija susijusius iššūkius. Mokymai, parengti pagal Jungtinių Tautų ODHIR Gerosios migrantų integracijos praktikos vadovą ir pritaikyti Baltijos šalių kontekstui, apėmė daugelį svarbių temų: nuo sėkmingų integracijos praktikų vietos savivaldybių lygmenyje, kalbų mokymo programų, kovos su prekyba žmonėmis vietos lygmeniu iki tarpkultūrinės komunikacijos ir regioninio tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių.
Akademijos metu dalyviai pasidalino patirtimi ir idėjomis, kaip efektyviau įtraukti migrantus ir pabėgėlius į vietos bendruomenes, skatinti jų dalyvavimą ir kurti bendrystės jausmą.
Mokymus vedė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros integracijos pareigūnas Karolis Žibas, ODIHR Patarėja kovos su prekyba žmonėmis klausimais Alessia Vedano, Latvijos Pilietinio Aljanso Strateginės komunikacijos ir politikos formavimo ekspertė Linda Jākobsone-Gavala, ODIHR Patarėja migracijos ir judėjimo laisvės klausimais Lola Girard.
Mokymuose dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų koordinatorė, drauge su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, dalyvaujančiomis projekte Nr. PMIF-2.01-V-02-01 „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse“, kurio tikslas - gerinti Lietuvos Respublikoje esančių ne ES valstybių narių piliečių arba asmenų be pilietybės integracijos savivaldos lygmenyje procesus bei stiprinti ilgalaikę šių asmenų integracijos procesų stebėseną.
Klaipėdoje surengti mokymai apie užsieniečių integracijos koordinavimą savivaldybėse
2025 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko mokymai, skirti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo stiprinimui savivaldybėse. Renginys organizuotas vykdant projektą „ Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse“, kurį įgyvendina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas kartu su VšĮ Diversity Development Group ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Mokymuose dalyvavo įvairių institucijų ir organizacijų atstovai – tai rodo augantį bendradarbiavimą ir poreikį kompleksiškam požiūriui į integracijos procesus.
Mokymų metu nagrinėtos temos apie savivaldybių vaidmenį pabėgėlių ir migrantų integracijoje, tarpkultūrinės komunikacijos svarbą bei teisinius užsieniečių statuso aspektus. Taip pat pristatytos aktualios migracijos tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje.
Šie mokymai prisidėjo prie dalyvių žinių stiprinimo, patirties dalijimosi ir glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant integracijos iniciatyvas savivaldybės lygmeniu.
Baltijos šalių savivaldybių darbuotojai gilina integracijos kompetencijas
Kovo 12–14 d. vyko pirmasis iniciatyvos „Atvykėlių ir pabėgėlių integracijos Baltijos šalyse 2025–2026 m. akademija“ mokymų etapas, kurie vyko Rygoje, Latvijos Respublikoje. Renginyje dalyvavo savivaldybių ir viešojo sektoriaus darbuotojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, siekdami gilinti žinias apie efektyvius užsieniečių integracijos procesus vietos lygmeniu.
Mokymus organizavo JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), Europos Tarybos tarpkultūrinių miestų programa (ETK TBT), ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), bendradarbiaudamos su ekspertais iš „Providus“ grupės.
Mokymų metu daug dėmesio skirta praktiniams savivaldybių veiklos aspektams, susijusiems su migracijos valdymu. Diskutuota apie savivaldybių vaidmenį teikiant socialines paslaugas, užtikrinant migrantų prieigą prie darbo rinkos bei švietimo, taip pat apie tarpkultūrinės komunikacijos ir integracijos politikos iššūkius vietos lygmeniu. Klaipėdos mieste jau dabar vykdomi projektai, orientuoti į šias sritis, todėl įgytos žinios padės stiprinti esamus integracijos mechanizmus ir pritaikyti gerąsias praktikas kasdienėje veikloje.
Mokymų metu buvo pristatyta interaktyvi metodinė priemonė „Tikslas Europa“ („Destination Europe“), kurią sukūrė Europos migracijos tinklo ekspertai, kaip mokomąją priemonę apie migraciją ir integraciją. Taip pat buvo aptarti prekybos žmonėmis, integracijos į darbo rinką ir švietimą klausimai, buvo diskutuojama bei dalinamasi gerąja integracijos praktika Baltijos šalių savivaldybėse, aptariamos tobulintinos integracijos sritys, pasidalinta idėjomis, kaip integracijos procesą padaryti kuo sklandesnį ir lengvesnį savivaldybėse gyvenantiems užsienio kilmės gyventojams.
Pasak Karolio Žibo, JT pabėgėlių agentūros atstovo Baltijos šalyse, „Sėkminga pabėgėlių ir atvykėlių integracija prasideda vietos lygmeniu – savivaldybės kuria pamatus įtraukioms ir atsparioms bendruomenėms. Akcentuodami žinias ir bendradarbiavimą, galime padėti vietos valdžios institucijoms geriau išnaudoti galimybes, kurias pabėgėliai ir migrantai suteikia priimančiajai visuomenei.“
Klaipėdos miesto savivaldybė prisideda prie nacionalinio integracijos projekto
Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja projekte Nr. PMIF-2.01-V-02-01 „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse“ (toliau – Projektas). Projektą vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaudamas su partneriais – Akmenės rajono, Alytaus miesto, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Mažeikių rajono, Panevėžio miesto, Tauragės rajono, Trakų miesto, Utenos rajono, Vilniaus miesto bei Visagino savivaldybėmis ir papildomu partneriu VŠĮ Diversity Development Group.
Projekto tikslas – gerinti trečiųjų šalių piliečių bei asmenų be pilietybės integracijos procesus savivaldos lygmeniu ir stiprinti ilgalaikę šių procesų stebėseną.
Projekto trukmė: 2024 m. spalio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d.
Klaipėdos miesto savivaldybė aktyviai dalyvauja šiuose procesuose, siekdama užtikrinti sklandžią ir tvarią integraciją tiek naujai atvykusiems asmenims, tiek visai bendruomenei.
Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia: https://sppd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/igyvendinami-projektai/uzsienio-kilmes-lietuvos-gyventoju-integracijos-procesu-koordinavimo-pletra-lietuvos-respublikos-savivaldybese/
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai dalyvavo nacionaliniuose mokymuose ir konferencijoje apie užsieniečių integracijos stiprinimą
Klaipėdos miesto savivaldybė yra viena iš 16 Lietuvos savivaldybių, dalyvaujančių projekte „Užsienio kilmės gyventojų integracijos plėtra savivaldybėse“, kurį įgyvendina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su VšĮ „Diversity Development Group“.
2025 m. balandžio 16–17 dienomis Vilniuje vyko šio projekto mokymai ir konferencija, skirti stiprinti savivaldybių darbuotojų žinias apie migracijos ir integracijos procesus. Juose dalyvavo ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė, koordinuojanti užsieniečių integracijos klausimus.
Pirmąją dieną Europos socialinio fondo agentūra organizavo mokymus, kurių metu pristatyta Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) informacinė sistema ir paraiškų teikimo procesai. Savivaldybių ir organizacijų specialistai gilinosi į svarbiausius dokumentavimo reikalavimus ir diskutavo apie iššūkius įgyvendinant integracijos projektus vietos lygmeniu.
Balandžio 17 d. Priėmimo ir integracijos agentūra surengė konferenciją „Vieningi standartai užsieniečių integracijai“, kurioje pristatytos dvi naujos nacionalinės priemonės – sociokultūrinių žinių ir psichologinio atsparumo stiprinimo programos. Abi jos bus taikomos 16-oje Lietuvos savivaldybių, o ateityje siekiama jas integruoti į nacionalinę sistemą, siekiant užtikrinti nuoseklią, vienodą ir kokybišką pagalbą trečiųjų šalių piliečiams.
Renginyje dalyvavo ir užsienio ekspertai, tarp jų – Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) bei Norvegijos aukštojo mokslo atstovai, kurie dalinosi patirtimi apie kultūrinės adaptacijos svarbą, psichosocialinės paramos poveikį ir integracijos sistemų valdymą.
Naujosios priemonės buvo parengtos bendradarbiaujant su ekspertais iš Šiaurės šalių, remiantis MIPEX indeksu bei geriausia Europos šalių praktika. Jas įgyvendinant bus stiprinami savivaldybių gebėjimai, plečiami bendruomenių ryšiai ir diegiama vieninga metodika, padėsianti užsieniečiams sėkmingai įsitvirtinti Lietuvoje.
Ateityje, diegiant programas savivaldybėse, Priėmimo ir integracijos agentūra bus pagrindinis kompetencijų centras, padėsiantis dirbantiems tiesiogiai su užsieniečiais, pavyzdžiui, mokymų vadovams, savivaldybių užsieniečių integracijos koordinatoriams. Agentūra vykdys mokymus, sudarys sąlygas burtis į tinklą ir dalintis patirtimi.
