Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė uostamiesčio savivaldybei palankią, neskundžiamą nutartį dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų teisėtumo, nustatančių prievolę gyventojams patiems pasirūpinti savo kiemų tvarkymu ir priežiūra. Šio teismo teisėjų kolegija panaikino ankstesnį Klaipėdos teismo sprendimą, kuris tenkino pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse prašymą.
„Šis sprendimas svarbus gyventojams, kurie abejojo, ar bendrojo naudojimo objektų valdytojai (administratoriai, bendrijos ar jungtinės veiklos partneriai) gali rinkti iš patalpų savininkų mokestį už daugiabučiams priskirtos teritorijos, nesuformuotos atskiru sklypu, tvarkymą ir valymą. Šioje istorijoje dedamas taškas: už savo kiemų valymą ir priežiūrą, kaip ir eilę metų iki šiol, yra atsakingi namų savininkai arba jų pasirinkti bendrojo naudojimo objektų valdytojai, kurie išlaidas už suteiktas paslaugas išdalina patalpų savininkams, – tokia yra teismuose nagrinėto ginčo esmė. Kitaip sakant, palikta galioti šiuo metu esanti tvarka, kuri nustato vienodą pareigą patiems tvarkytis savo kieme visų pastatų savininkams, nesvarbu ar tai vienbutis, ar daugiabutis namas, nesvarbu ar jam yra suformuotas sklypas, ar ne. “, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pernai Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašė ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas priimtas 2017 metais ir patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių punktai, nustatantys, kad asmenys privalo užtikrinti tvarką ir švarą tam tikrose teritorijose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai tada pripažino, kad
Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, pagal kurias bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalo užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotuose žemės sklypuose, bet neįregistruotuose Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorijose iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, prieštarauja įstatymams.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nesutiko su tokiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu, todėl pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuriame išdėstė savo argumentus. Išnagrinėjusi bylą šio teismo teisėjų kolegija priėmė galutinį sprendimą. Ji konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų ir išsamių argumentų dėl pareiškime nurodytų atitinkamų Taisyklių punktų prieštaravimo įstatymams bei Vyriausybės norminiam teisės aktui ir nusprendė, kad nurodyti pareiškimo trūkumai yra pagrindas nutraukti administracinę bylą, todėl Savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukė administracinę bylą.
