Spalio 3 d. 14 val. Klaipėdoje, H. Manto g. 50, bus atidengta atminimo lenta, skirta vienam žymiausių tarpukario Lietuvos veikėjų – buvusiam premjerui, ministrui ir Klaipėdos krašto vizionieriui Ernestui Galvanauskui (1882–1967). Atminimo lenta bus atidengta prie namo, kuriame E. Galvanauskas gyveno nuo 1928 iki 1939 metų. Šis renginys, inicijuotas pilietinės visuomenės, kuriai svarbi valstybingumo idėja ir krašto istorija, Klaipėdos miesto savivaldybės ir E. Galvanausko artimųjų, skirtas įamžinti jo neeilinius nuopelnus Lietuvai ir ypač uostamiesčiui.
Ernestas Galvanauskas, Belgijoje mokslus baigęs inžinierius, visą gyvenimą skyrė Lietuvos stiprinimui. Jis buvo vienas iš Klaipėdos sukilimo operacijos organizatorių ir svarbus diplomatas derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos. Atvykęs į Klaipėdą, jis ėmėsi misijos įtvirtinti lietuvišką pramonę ir atverti Lietuvai jūrinės valstybės perspektyvas, tuo metu, kai uostamiestis dar buvo laikomas netiesiogiai valdomu vokiečių.
1930 m. E. Galvanauskas įkūrė Klaipėdos medžio sindikatą – lietuvišką įmonę, kuri suvienijo dalį uostamiesčio lentpjūvių ir pritraukė žymiausius to meto pramonininkus.
Vadovaudamas spaudos leidimo ir prekybos akcinei bendrovei „Rytas“, E. Galvanauskas Klaipėdoje leido laikraščius lietuvių ir vokiečių kalbomis, o jo vadovaujama spaustuvė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Ji naudojo pažangiausias monotipo ir cinkografijos technologijas, išlaikydama knygyną didžiausiu mieste – jis buvo vadinamas Klaipėdos kultūros centru.
Suprasdamas išsilavinusių specialistų trūkumą, E. Galvanauskas siūlė Klaipėdoje steigti aukštąją prekybos mokyklą, universitetą ir politechnikumą. Jis ne tik vadovavo Prekybos institutui, bet ir pats jame dėstė tris skirtingus kursus. Ypatingą dėmesį jis skyrė gabiems studentams, remdamas juos asmeninėmis lėšomis: jau pirmaisiais studijų metais jis paaukojo net 18 tūkst. litų – dalį Klaipėdos medžio sindikate uždirbtų pinigų – studentų stipendijoms. Jo pastangų dėka uostamiesčio verslas tapo lietuviškesnis – didelė dalis pirmosios instituto laidos absolventų įsidarbino Klaipėdoje.
Vėlesnis E. Galvanausko likimas buvo dramatiškas: kitus E. Galvanausko planus – pastatyti naują instituto pastatą, gyvenamuosius kvartalus Smeltėje - realizuoti sutrukdė krašto aneksija. Tapęs pirmosios okupuotos Lietuvos liaudies vyriausybės finansų ministru perprato sovietų okupacijos kėslus ir pasitraukė į Klaipėdą. Vėliau buvo ištremtas vokiečių, po karo prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veiklos, tačiau 1947 m. atsidūrė Madagaskare, kur net ir ten steigė pramonės ir prekybos kursus. Amžinojo poilsio atgulė Prancūzijoje, toli nuo mylėtos ir puoselėtos Klaipėdos.
Kartu minint ir 91-ąsias Prekybos instituto įsteigimo metines, atidengta atminimo lenta taps pagarbia duokle asmeniui, kurio veikla padėjo pagrindus šiuolaikiškai, lietuviškai Klaipėdai. Ceremonija siekiama paskatinti pilietinę visuomenę ateityje dar plačiau įprasminti Ernesto Galvanausko vaidmenį valstybės modernėjimo ir uostamiesčio stiprinimo kelyje.
