Savivaldybė nesutinka būti neskaidrių žuvininkystės veiklos užkulisių priedanga

Ateinantį ketvirtadienį posėdžiausianti Klaipėdos miesto taryba spręs, ar pritarti sprendimo projektui dėl Savivaldybės išstojimo iš asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė.

 Sprendimo projektą dėl išstojimo iš minėtos asociacijos parengusi Klaipėdos miesto savivaldybė pasigenda skaidrumo milijoninės paramos siekiančios asociacijos veikloje, todėl nusprendė trauktis, nepaliekant galimybės prieštaringą reputaciją įgijusiai asociacijai gauti ES paramą. Uostamiesčio savivaldybė vis dar tikisi, kad į rūpimus klausimus dėl Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (toliau – KŽVVG) ir buvusio jos pirmininko veiklos skaidrumo atsakys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, į kurią kreiptasi dar praėjusių metų vasarą.

„Esminis dalykas, kurio siekia savivaldybė, pasitraukdama iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės,- sugriauti galimas pinigų dalybų schemas ir patikinti, kad savivaldybė tokiuose abejotino skaidrumo projektuose nedalyvauja ir nedalyvaus“, - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Savivaldybės dalyvavimas – būtinas

Sprendimą dėl uostamiesčio savivaldybės dalyvavimo asociacijos KŽVVG veikloje narės teisėmis Klaipėdos miesto taryba priėmė 2015 m. spalį. LR žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu numatyta, kad ŽVVG turi veiklą grįsti trijų sektorių – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu, įtraukiant žvejybos, akvakultūros sričių atstovus. Buvo numatyta, kad ŽVVG turi sudaryti kolegialų valdymo organą, turintį teisę priimti sprendimus dėl projektų įgyvendinimo atstovaujamoje teritorijoje, susidedantį iš ne mažiau kaip 11 narių, atstovaujančių skirtingiems sektoriams. Ministro įsakyme numatyta, kiek narių turi turėti savivaldybė, kurios dalyvavimas ŽVVG valdymo organų veikloje yra būtinoji sąlyga. Jei ŽVVG sudėtyje nėra savivaldybės kaip nario, ji praranda galimybę įgyvendinti vietos plėtros strategiją, finansuojamą iš ES paramos. Būtent tokio rezultato uostamiesčio savivaldybė dabar ir siekia, nes dėl ŽVVG vadovybės veiksmų susiklostė precedento neturinti situacija.

Apgynė pasmerktą projektą

2018 m. sausio 2 d. Nacionalinė mokėjimų agentūra (toliau – NMA) su KŽVVG pasirašė paramos sutartį, pagal kurią KŽVVG vietos plėtros strategijai skirta beveik 2,5 mln. Eur parama. Tačiau šių metų liepą NMA priėmė sprendimą, kuriuo ŽVVG buvo pritaikyta sankcija nutraukti minėtą sutartį ir grąžinti išmokėtos paramos dalį (108,3 tūkst. Eur). NMA atliktame tyrime buvo išdėstytos aplinkybės dėl tokio sprendimo priėmimo.

Sužinoję apie tyrimo išvadas, savivaldybės atstovai nedelsiant ėmėsi veiksmų: kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei NMA, prašydami suteikti galimybę KŽVVG ištaisyti klaidas ir leisti įgyvendinti projektą, panaudojant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšas.

Savivaldybė dėjo nemenkas pastangas ištaisyti nustatytus trūkumus. Galiausiai Lietuvos administracinių ginčių komisijai pavyko įrodyti, kad sankcija dėl sutarties nutraukimo buvo per griežta. Praeitų metų rudenį iš naujo sudarytos sąlygos gauti paramą Klaipėdos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui.

Kvietimas į neeilinį susirinkimą – Naujųjų naktį

Savivaldybės atstovai siekė, kad KŽVVG veikla būtų organizuojama atvirai ir skaidriai, priimant naujus narius, susijusius su žuvininkystės ir akvakultūros sektoriais. Buvo planuojama atlikti nepriklausomą veiklos ir finansinį  auditą, organizuoti susitikimą su kreditoriais ir padėti KŽVVG išspręsti susidariusią įsiskolinimo problemą ir kt. Tačiau aktyvūs Savivaldybės atstovų veiksmai nepatiko daliai KŽVVG narių, kurių balsai sudarė 12-os visuotiniame narių susirinkime daugumą. Kai kurie jų valdybos ir visuotinio narių susirinkimo posėdžių metu be jokių motyvų balsuodavo prieš šias permainas.

Naujųjų metų išvakarėse, vėlų gruodžio 31 d. vakarą, KŽVVG pirmininkas išsiuntė kvietimus į  visuotinį narių susirinkimą, vykusį šių metų sausio 4 d. Dalis narių apie sušauktą visuotinį susirinkimą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės susipažinti su medžiaga bei dalyvauti svarstant klausimą dėl savivaldybės atstovų, deleguotų į KŽVVG valdybą, atšaukimo. Be to, naujieji atstovai į valdybą buvo išrinkti už akių - vienašališkai, neinformavus ir negavus jų sutikimų. Kodėl prireikė atšaukti buvusius savivaldybės atstovus, deleguotus į KŽVVG valdybą, ir pakeisti juos naujais, galima tik spėlioti.

Beje, tą pačią sausio 4 d. siekiant išsiaiškinti skubotai suorganizuoto visuotinio narių susirinkimo priežastis buvo sušauktas nuotolinis KŽVVG narių susitikimas, tačiau minėta 12-os asmenų grupė kvietimą ignoravo ir prie susitikimo neprisijungė.

Po kitą dieną vykusio KŽVVG, Žemės ūkio ministerijos bei NMA atstovų susitikimo, kuriame aptartos asociacijos veiklos problemos, KŽVVG liko be vadovo – jis atsistatydino.

Vėliau neeiliniame visuotiniame narių susirinkime iniciatyvinei grupei iš 9 narių jokių sprendimų priimti nepavyko – tam pasipriešino 12-os balsų dauguma. KŽVVG veikla buvo paralyžiuota.

Svetimi ES pinigų dalybose – nepageidaujami

„Savivaldybės atstovai nebemato galimybių organizuoti KŽVVG veiklą laikantis gerosios valdymo praktikos bei atvirumo bendruomenei principų. Savivaldybei toliau liekant KŽVVG nare ir formaliai dalyvaujant galimai neskaidriame ES lėšų paskirstyme, būtų diskredituota savivaldybės institucijos dalykinė reputacija, savivalda taptų priedanga neskaidriai veiklai“, - teigiama sprendimo projekto dėl išstojimo iš minėtos asociacijos aiškinamajame rašte.

Šiuo metu KŽVVG vyko tik 2 projektus– vienas buvusio jos pirmininko įmonės, kitas - Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos ,,Smiltelė". Buvęs KŽVVG pirmininkas yra pateikęs dar tris paraiškas vykdyti projektus, kuriems tikėjosi gauti finansavimą.

Be kita ko, Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė turi senų (2007 – 2013 m.) skolų, nesusijusių su vietos plėtros strategijos įgyvendinimu. Siekiant įvykdyti sąlygas dėl ES paramos, skola (beveik 33 tūkst. Eur) buvo po lygiai paskirstyta visiems KŽVVG nariams, tačiau kai kurie nariai „savo“ dalies nepadengė, tad tuometinis KŽVVG pirmininkas trūkstamus pinigus pasiskolino iš fizinių ir juridinių asmenų. Dabar kreditoriai KŽVVG grasina bankroto bylomis.

Savivaldybei išstojus iš KŽVVG bus prarasta galimybė už ES lėšas įgyvendinti KŽVVG vietos plėtros strategiją, tačiau Savivaldybė nebenori turėti reikalų su prieštaringos reputacijos asociacija, kurios veiklą nepatenkinamai vertina ir ją prižiūrinčios institucijos – ŽŪM ir NMA.

 Patyrusi nesėkmę pirmuoju ėjimu, artėjant naujam ES lėšų programavimo laikotarpiui, savivaldybė rankų nuleisti neketina ir sieks iš naujo suburti nepriekaištingos reputacijos atstovus į žuvininkystės vietos veiklos grupę bei parengti naują miesto žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui naudingą strategiją.