Tinklų perdavimas – žingsnis ūkiškumo link

Gerinant viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinant kokybišką ir patikimą lietaus nuotekų tvarkymą, Klaipėdos miesto savivaldybė tarybai siūlo nuosavybes teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus, kurių vertė per 12 milijonų eurų, perduoti bendrovei „Klaipėdos vanduo“ didinant šios įmonės įstatinį kapitalą. Šiuo metu Klaipėdos mieste paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro 357 kilometrus, didžiąją dalį tinklų panaudos sutartimi valdo bendrovė „Klaipėdos vanduo“, tačiau šioji negali vykdyti tinklų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų.

„2017 – 2020 metais į paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją Klaipėdos miesto savivaldybė investavo 458 tūkstančius eurų, tačiau tokios apimtys nėra pakankamos gyventojams užtikrinant kokybiškos paslaugos teikimą. Šiuo metu net 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų, tad nenuostabu, kad jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Šiai dienai labai blogos arba avarinės būklės tinklai yra 46 miesto vietose, o  bendras jų ilgis siekia virš 9 kilometrų. Todėl manome, kad lietaus tinklų perdavimas nuosavybės teise bendrovei „Klaipėdos vanduo“ neišvengiamas žingsnis siekiant sudaryti tinkamas sąlygas kurti ir plėtoti infrastruktūrą, užtikrinant veiksmingą savivaldybės funkcijų atlikimą, kuriamą pridėtinę vertę ir veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas. Perdavus tinklus bendrovei „Klaipėdos vanduo“ atsirastų galimybė investuoti į problematiškiausias vietas, kurios po didesnio lietaus patvinsta. Tai žingsnis, kuris Klaipėdą ir gyventojus išvaduotų nuo potvynių kiemuose ir keliuose bei finansinių nuostolių“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Klaipėdos miesto savivaldybė siūlo bendrovei „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise perduoti ne tik paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą, bet ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti miesto gatves bei pėsčiųjų takus, tai maždaug sudaro 853 hektarus. Tokiu sprendimus Klaipėdos miesto savivaldybė siekia sumažinti mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą juridiniams asmenims, kuris dėl investicijų į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą padidėtų.

„Klaipėdos miesto savivaldybei už miesto gatvių ir pėsčiųjų takų paviršinių nuotekų tvarkymas metinis mokestis sudarytų 824,2 tūkstančius eurų. Tai maždaug 756,6 tūkstančių eurų daugiau nei mokama šiuo metu, tačiau miestui nebereikėtų skirti papildomai lėšų tinklų remonto darbams. Jau dabar išgirstame nuogąstavimus, ar perdavus lietaus tinklus nuosavybes teise „Klaipėdos vandenims“, gyventojams neteks mokėti „lietaus“ mokesčio? Atsakingai galime pasakyti, kad tokių svarstymų nėra ir negali būti. Mums svarbiausia, užtikrinti gyventojams tinkamas ir kokybiškas paslaugas, kad nebereikėtų bijoti palikti automobilius kieme per gausesnį lietų. Už paviršinių nuotekų tvarkymą moka ir toliau mokės tik juridiniai asmenys, kuriems šis mokestis gali padidėti nuo 0,13 iki 0,15 euro centų už kubinį metrą“, – tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Jei paviršinių nuotekų tinklų perdavimui nuosavybes teise „Klaipėdos vandenims“ pritars Klaipėdos miesto taryba, „Klaipėdos vanduo“ suskaičiavo, kad per trejus metus į probleminių vietų rekonstrukciją, kapitalinį remontą ir naujų tinklų tiesimą investuotų apie 8-9 milijonus eurų.

„Jei būtų pritarta šiam strateginiam ir Klaipėdos visuomenei reikšmingam sprendimui, į paviršinių nuotekų tvarkymą galėtumėme įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą, o tai reiškia apie 600 tūkstančių eurų kasmet didesnes pajamas, kurias investuotumėme į probleminių vietų rekonstrukciją, kapitalinį remontą. Suskaičiavome, kad kasmet galėtumėme rekonstruoti maždaug 2 kilometrus tinklų, pastatyti 4-5 valymo įrenginius, kurie užtikrintų nuotekų valymą, apie 50 kilometrų išplauti aukšto slėgio technologija tinklus nuo apsinešimų bei atlikti tinklų diagnostiką, kuri užtikrintų savalaikį problemų sprendimą. Taip pat siektumėme Europos Sąjungos paramos sprendžiant lietaus tinklų problemas mieste. Jau dabar esame nustatę vietas, kuriose per gausų lietų daugiausia kyla problemų gyventojams, tad tinklų perdavimas neabejotinai padėtų greičiau ir kokybiškiau spręsti viso miesto problemas“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Paviršinių nuotekų tinklų perdavimas nuosavybes teise bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir investicijos į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą ir naujų tinklų tiesimą neturėtų įtakos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainai gyventojams. Paviršinių nuotekų tvarkymui vykdoma atskira apskaita, kuri nėra įtraukta į vandens ir nuotekų tvarkymo kainą.