Parengta Smiltynės miško parko koncepcija

Gegužės viduryje darbą pradėjusi jaunų kraštovaizdžio architektų, urbanistikos ekspertų ir strategų komanda, suvienijusi MB „Kūrybinės inovacijos“, MB „Studio_Space/Time“ bei MB „Bau projektas“ įmones, parengė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos bei Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio atstovams pristatė parengtą Smiltynės miško parko koncepciją (plačiau).

Rengiant koncepciją, kartu su rengėjais intensyviai dirbo visų trijų minėtų institucijų atstovai. Į koncepcijos rengimo procesą buvo įtraukti ir Smiltynės bendruomenės, Smiltynės jachtklubo, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro bei Lietuvos jūrų muziejaus atstovai. Koncepcijos rengimo procesui buvo itin svarbus Smiltynės teritoriją kontroliuojančių institucijų sutarimas dėl bendros šios teritorijos vystymo vizijos ir tikslų.

Gyvos ir virtualios strateginės sesijos, daugybė kilometrų ištyrinėtų Smiltynės takų, aplankyti ir užfiksuoti ne tik populiarūs turistiniai objektai, bet ir mažiau žinomos ar visai neatrastos vietos, istorinių, teisinių bei teritorijos planavimo dokumentų analizė bei turistinės informacijos apžvalga buvo pagrindas to, ką koncepcijos rengėjai turėjo atlikti, kad ne tik pažintų šią išskirtinę teritoriją, bet ir galėtų ją suvokti įvairiais aspektais.

„Šios koncepcijos kūrimo procese buvo be galo svarbu įtraukti kuo daugiau suinteresuotų šalių. Kartu sėdint prie bendro stalo aplink teritorijos žemėlapį, kalbantis ir nagrinėjant Smiltynės ypatybes, mums pavyko sujungti visas šalis bendram tikslui ir užvesti diskusijas, kurios padėtų įgyvendinti šios koncepcijos sprendinius vėlesniame etape. Nagrinėjant tokio mastelio teritoriją yra labai sunku numatyti visus svarbius objektus ir sukurti sistemą, kuri išnaudotų teritorijos potencialą maksimaliai, todėl suinteresuotų šalių įtraukimas ir darbas su jais gerokai palengvino mūsų darbą.“ – teigia projekto koordinatorius, MB „Kūrybinės inovacijos“ direktorius Matas Olendra.

Dirbtuvių momentai

Teminiai takai – aktyviam klaipėdiečių poilsiui gamtoje

Šios koncepcijos parengimas yra žingsnis bendros Smiltynės vystymo vizijos, kurios esminis aspektas – tvarus bei pagarbus teritorijos panaudojimas tiek klaipėdiečių, tiek ir miesto svečių rekreacijai, link. Koncepcijos rengėjų pasiūlytų Smiltynės miško parko takų pagrindas – unikalaus kraštovaizdžio išsaugojimas bei atvėrimas lankytojams neinvaziniais metodais, siekiama kurti Smiltynę kaip klaipėdiečių „pabėgimo iš miesto“ vietą dvasiniam ir emociniam poilsiui.

Koncepcijoje numatyta, jog sukurtame Smiltynės miško parke turi atsirasti keturi teminiai takai, skirti maloniam, prasmingam ir naudingam pasivaikščiojimui. Takai kurti siekiant atskleisti įvairialypį Smiltynės kraštovaizdį – pievas, smėlio suformuotas keteras bei daubas, miško tankmę ir kitas vietas. Takų maršrutai ir temos puikiai atsispindi koncepcijos rengėjų pasiūlytuose poetiškuose pavadinimuose: „Mintys jūrai“, „Siela medžiams“, „Žingsniai smėliui“, „Tyla marioms“.

„Nagrinėjant teritoriją pastebėjome, kad Smiltynės kraštovaizdis kinta po kiekvieno posūkio, atsiveria netikėti peizažai ar nauja augmenija tik įžengus į naują takelį. Supratome, kad tai yra didžiulis privalumas šioje teritorijoje. Tai tapo mūsų pagrindiniu atspirties tašku formuojant šią koncepciją.“ – koncepcijos rengimo patirtimi dalinasi kraštovaizdžio architektė Agnė Dailidaitė (MB “Studio_Space/Time”) – „Suformuotais sprendiniais norime pabrėžti šios teritorijos privalumus juos išryškinant ir papildant minimaliomis intervencijomis, kurios nežalotų gamtos ir natūralaus jos grožio. Galiausia mūsų tikslu tapo siekis sukurti koncepciją, kuri pabrėžtų gamtą ir priverstų lankytoją atkreipti dėmesį į ją ir jos teikiamą naudą mums.“

Koncepcijos rengėjų parengtos vizualizacijos - įrengimų ir takų pavyzdžiai

Takas „Mintys jūrai“ (veiksmas – galvoti, mąstyti; elementas – lokali gamtos dalis jūra) turi tris pagrindinius tikslus: nukreipti pėsčiųjų srautą nuo labiausiai urbanizuotos teritorijos dalies (Smiltynės g., vedančios į Jūrų muziejų), supažindinti lankytojus su istoriniais ir kultūriniais elementais bei suteikti lankytojams gamtinę ir psichologinę naudą.

Tako „Siela medžiams“ (veiksmas – atiduoti, ieškoti pilnatvės, pasinerti į save; elementas – gamta, augmenija; lapai, šaknys, šakos – medžiai ) pagrindinis tikslas yra leisti lankytojui pažinti save dvasiškai. Šis takas veda lankytoją per įvairiapusę Smiltynės gamtą ir jos pagrindinius taškus, kurie buvo identifikuoti kaip patys unikaliausi teritorijoje. Šiame take lankytojas turi laisvę savo mintims ir sielai. Lankytojas yra skatinamas visais pojūčiais pažinti jį supančią aplinką ir atrasti save gamtoje.

Tako „Žingsniai smėliui“ (veiksmas – eiti, bėgti, judėti; elementas – esminė Kuršių nerijos dalis – smėlis ) pagrindinis tikslas yra leisti lankytojui išbandyti save fiziškai. Šis takas skatina lankytoją patirti gamtą aktyviai – važiuojant dviračiu, bėgiojant ar vaikštant.

Tako „Tyla marioms“ (veiksmas – rimtis, susimąstymas; elementas – vanduo, marios, laivai, uostas) pagrindinis tikslas yra sužaidybinti atradimo miške patirtį. Šis takas skatina lankytoją atrasti netikėtumus gamtoje ir pažinti čia slypinčius gyvūnus ir augmeniją.

Koncepcijos rengėjų parengti Smiltynės miško parko takų maršrutai

„Šioje schemoje matoma siūlomų takų visuma, kuri suprojektuota taip, kad išnaudotų maksimalų esamą potencialą ir jau esamas infrastruktūras. Naudojant minimalias intervencijas ir strategiškai pozicionuojant takų maršrutus siekiama sukurti aplinką, kuri padėtų lankytojui tobulėti dvasiškai, fiziškai ir psichologiškai bei atlieptų kitus Klaipėdos miesto bei Smiltynės kaip kurortinės teritorijos tikslus“, – nurodoma parengtoje koncepcijoje.

Urbanistinė analizė atskleidė Smiltynės teritorijos potencialą

Visi takai suprojektuoti vienodu principu – turi po keletą „tikslo taškų“, kurie skatina lankytoją pasiekti siūlomą įrengti ar esamą infrastruktūrą. Tokiu principu šiems takams suteikiama ne tik idėjinė prasmė, bet ir funkcinė paskirtis. Takai išnaudoja jau turimą potencialą: paplūdimį, laivų kapines, kopgalį ir molą, Jūrų muziejų, daugialypį mišką, aikšteles, sąsajas su Smiltynės jachtklubu.

Koncepcijos rengėjų teigimu, „kuriant šiuos takus buvo siekiama įsigilinti į visų suinteresuotų šalių lūkesčius ir juos įtraukti numatant platesnę teritorijos viziją – Smiltynei įgyti kurortinės teritorijos statusą ir pilnavertį įveiklinimą.“

Smiltynės renesansas

„Rengiant Klaipėdos miesto ekonominę plėtros strategiją iki 2030 daug dėmesio buvo skirta miesto rekreacinėms erdvėms, kaip Smiltynė, Giruliai bei viešosioms miesto erdvėms klaipėdiečių laisvalaikiui. Strategijoje įrašytas tikslas paversti Smiltynę kurortine teritorija, todėl Smiltynės miško parko koncepcija yra tikslinis Savivaldybės žingsnis siekiant atgaivinti Smiltynę kaip oficialią Klaipėdos miesto kurortinę teritoriją. Sutvarkyta infrastruktūra, teikiamų paslaugų plėtra, renginiai, patogi, saugi bei graži aplinka – tai tikslai, kurių siekiama, kad Smiltynė vėl taptų patraukli klaipėdiečiams bei miesto svečiams.“  – Klaipėdos miesto savivaldybės planais dalinosi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė.

Klaipėdos miesto savivaldybė nėra vienintelė institucija  siekianti atgaivinti Smiltynę - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, koordinuojant Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, pasinaudodama ES struktūrinių fondų lėšomis atnaujins dvi iš keturių senųjų Smiltynės vilų (Smiltynės g. 10 ir 12). Šiose XX a. pradžios statybos vilose bus įkurta Gamtos mokykla. Tokios gamtos mokyklos jau yra įkurtos šešiose saugomose teritorijose: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose. Pagrindinis gamtos mokyklų steigimo saugomose teritorijose tikslas - kad Lietuvos gyventojai suprastų, kas yra laukinė gamta, suvoktų gamtinį kraštovaizdį, jame vykstančius procesus, kraštovaizdžio komponentų tarpusavio sąveiką, pažintų gamtos vertybes, suprastų, kam reikia jas saugoti. 2022 metais Smiltynėje duris atversiančioje Gamtos mokykloje mokyklų mokytojai su mokinių grupėmis gali užsisakyti žaliąsias edukacines programas. Saugomų teritorijų specialistai mokys elgtis gamtoje atsakingai,  padės formuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas ir gamtosaugos svarbą.

Gamtos mokyklos smiltynėje vizualizacijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.)