Skip to content
Lt En
Pradžia
Lt En

Tarptautinė konferencija Klaipėdoje kviečia diskusijai apie mėlynosios ekonomikos iššūkius ir proveržį

Tarptautinė konferencija Klaipėdoje kviečia diskusijai apie mėlynosios ekonomikos iššūkius ir...

Daugiau nei 20 kviestinių svečių Klaipėdoje, Smiltynės Jachtklube, skaitys pranešimus apie akvakultūrą, atsinaujinančią energetiką, investicijas, informacijos ir komunikacijos technologijas bei mėlynąją ekonomiką kaip neatsiejamą Europos žaliojo kurso dalį.

Konferencija suteikia galimybę mokslininkams, praktikams ir švietimo specialistams susipažinti ir aptarti inovacijas bei didžiausius mėlynosios ekonomikos bei mėlynojo augimo iššūkius, taip pat padiskutuoti apie praktinius jų sprendimus.

Pagrindiniai mėlynosios ekonomikos sektoriai – laivyba, žvejyba, uostų veikla, akvakultūra ir pakrančių turizmas – vien Europos Sąjungoje yra sukūrę 4,5 milijono darbo vietų, o jų metinė apyvarta siekia 650 milijardų eurų.

Mėlynoji ekonomika, VšĮ „Klaipėda ID“ vadovės Eglės Songailienės teigimu, yra dinamiška ir siūlo neaprėpiamas inovacijos galimybes.

„Kartu su Klaipėdos akademine bei verslo bendruomene ir partneriais Baltijos regione turime visas galimybes kurti novatoriškas technologijas mėlynosios ekonomikos srityse ir taip kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas,“ – kalbėjo pašnekovė.

Gilios Klaipėdos jūrinės tradicijos, kokybiškas uostamiesčio aukštųjų mokyklų siūlomas išsilavinimas ir kuriamos inovacijos padeda Klaipėdai veržtis į Europos mėlynosios ekonomikos miestų-lyderių gretas.

Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas vystant mėlynosios ekonomikos sritis, pašnekovės teigimu, yra būtinas siekiant išlikti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje.

„Esame nedidelės šalys ir galime pasiekti daug daugiau sutelkdami savo finansinius, žmogiškuosius resursus, kompetencijas bei patirtis,“ – pridūrė pašnekovė.

Norvegijos ambasadoriaus Lietuvai ir Baltarusijai Ole T. Horpestad teigimu, Klaipėda yra patraukli Norvegijos laivybos, energetikos ir žuvininkystės kompanijoms. Norvegijos įmonės nuolat ieško verslo galimybių ir sričių, kur galėtų pritaikyti savo žinias ir patirtį, o taip pat partnerių pažangių technologijų vystymui.

Tinkamas vandenynų išteklių panaudojimas, ambasadoriaus teigimu, yra būtinas siekiant ne tik patenkinti mūsų pagrindinius poreikius ir užtikrinti ekonominę sėkmę, bet ir gyvybiškai svarbus sprendžiant klimato kaitos, maisto trūkumo, biologinės įvairovės nykimo iššūkius bei rūpinantis planetos sveikata.

„Pasauliniai demografijos, klimato ir aplinkos, ekonomikos ir prekybos pokyčiai, didėjantis pajamų lygis ir naujos technologijos yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys sparčiai plėsti veiklą, susijusią su mėlynąja ekonomika,“ – sakė Ole T. Horpestad.

Daug dėmesio konferencijoje bus skiriama ir opiausiems akvakultūros iššūkiams aptarti. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, kai kurių tradicinių žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje yra itin prasta. Menkių žvejybos stabdymas lemia ekonominius nuostolius ir jų produktų trūkumą.

Be to, Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas pagautos žuvies perdirbimas, dėl to didžioji dalis žuvies iškeliauja į kaimynines valstybes ir Lietuvos gyventojai neturi galimybės įsigyti šviežiai pagautos žuvies. Dauguma Lietuvoje, kaip ir visoje ES, suvartojamų žuvų produktų yra importuojami, o jų kokybė ne visada atitinka lūkesčius.

Iššūkių yra ir daugiau. „Pavyzdžiui, užtikrinti, kad maisto grandinė, apimanti akvakultūros gamybą, transportavimą, paskirstymą, pardavimą ir vartojimą, darytų neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai,“ – kalbėjo ministras.

Taip pat būtina užtikrinti, kad kiekvienas galėtų pagal savo mitybos poreikius ir prioritetus įsigyti pakankamą kiekį maistingų ir tvarių maisto akvakultūros produktų, atitinkančių aukštus saugos ir kokybės, sveikatos ir gerovės standartus. K. Navicko teigimu, svarbu, kad tvariausiai pagaminti maisto produktai taptų ir labiausiai įperkami.

Daug dėmesio konferencijoje bus skiriama ir opiausiems akvakultūros iššūkiams aptarti. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, kai kurių tradicinių žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje yra itin prasta. Menkių žvejybos stabdymas lemia ekonominius nuostolius ir jų produktų trūkumą.

Be to, Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas pagautos žuvies perdirbimas, dėl to didžioji dalis žuvies iškeliauja į kaimynines valstybes ir Lietuvos gyventojai neturi galimybės įsigyti šviežiai pagautos žuvies. Dauguma Lietuvoje, kaip ir visoje ES, suvartojamų žuvų produktų yra importuojami, o jų kokybė ne visada atitinka lūkesčius.

Iššūkių yra ir daugiau. „Pavyzdžiui, užtikrinti, kad maisto grandinė, apimanti akvakultūros gamybą, transportavimą, paskirstymą, pardavimą ir vartojimą, darytų neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai,“ – kalbėjo ministras.

Taip pat būtina užtikrinti, kad kiekvienas galėtų pagal savo mitybos poreikius ir prioritetus įsigyti pakankamą kiekį maistingų ir tvarių maisto akvakultūros produktų, atitinkančių aukštus saugos ir kokybės, sveikatos ir gerovės standartus. K. Navicko teigimu, svarbu, kad tvariausiai pagaminti maisto produktai taptų ir labiausiai įperkami.

Renginį organizuoja VšĮ „Klaipėda ID“ ir Norvegijos Karalystės ambasada Vilniuje kartu su partneriais: VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parku“, Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmais, Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais, „Shipping & Offshore Network“. Konferencija vyks Smiltynės Jachtklube, taip pat galėsite stebėti ją internetu.

Renginio programą rasite čia: https://klaipedaid.lt/klaipeda-manifesto

Registruotis galite čia: https://www.accelevents.com/e/klaipeda-manifesto

 

Komentarai


Komentaro matomumui reikalingas administratoriaus patvirtinimas

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}
Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Loading
Lt En
Gyventojams