Klaipėdos miesto gyventojų keliavimo įpročių tyrimas

Siekiant išsiaiškinti Klaipėdos miesto ir priemiestinių zonų gyventojų keliavimo įpročius bei palyginti juos su 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės atliktos apklausos rezultatais, Savivaldybės administracija užsakė atlikti Klaipėdos miesto ir priemiestinių teritorijų gyventojų modalinio kelionių pasiskirstymo pokyčių tyrimą. Šis tyrimas – galimybė pasitikrinti kaip miestui sekasi siekti ilgalaikių strateginių tikslų susisiekimo srityje.

Kaip žinia, 2018 m. buvo parengtas Klaipėdos miesto Darnaus judumo planas. Darnaus judumo planu siekiama padidinti svarbiausių miesto taškų pasiekiamumą, integruoti skirtingus susisiekimo būdus, pirmenybę teikiant viešajam transportui, dviračiams, pėstiesiems bei kitoms aplinkai draugiškiems susisiekimo būdams. Įgyvendinant šį, strateginį miesto dokumentą, tęsiamas pėsčiųjų takų ir šaligatvių tvarkymas bei apšvietimas, plečiamos pėsčiųjų zonos, atnaujinami viešojo transporto autobusai, didinamas jų patrauklumas, plėtojamos dviračių takų, elektromobilių infrastruktūros. Planuojama  miesto ir priemiesčių viešojo transporto sistemų integracija. Įgyvendinus Klaipėdos darnaus judumo viziją 2030-aisiais metais didžioji dalis kelionių uostamiestyje vyktų darniu transportu – dviračiu, pėsčiomis ir viešuoju transportu.

Klaipėdos miesto ir priemiestinių teritorijų gyventojų modalinio kelionių pasiskirstymo pokyčių tyrimas , kurį atliko viešojo pirkimo konkursą laimėjusi Klaipėdos valstybinė kolegija, buvo vykdomas 2022 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Anketą užpildė 1096 Klaipėdos miesto ir priemiestinių teritorijų gyventojai. Gyventojų anketinės apklausos rezultatai buvo naudojami Klaipėdos miesto ir priemiestinių teritorijų gyventojų modaliniam kelionių pasiskirstymui nustatyti .

Pagal 2022 m. apklausos būdu gautus rezultatus matyti, kad 39 proc. klaipėdiečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 27 proc. naudojasi viešuoju transportu, 28 proc. vaikšto pėsčiomis ir 6 proc. važinėja dviračiais (diagrama MODALINIS PASISKIRSTYMAS 2022). Palyginus 2022 m. ir 2017 m. gautus rezultatus matome, kad 3 proc. daugėja gyventojų, besinaudojančių dviračiais kaip susisiekimo priemone. Tokia pat dalimi (3 proc.) padaugėjo gyventojų, kurie važinėja asmeniniais automobiliais. Remiantis apklausos duomenimis,  sumažėjo gyventojų, kurie naudojasi viešuoju transportu bei keliauja pėsčiomis. (Diagrama MODALINIS PASISKIRSTYMAS 2022).

„Reguliarūs tyrimai būtini siekiant įvertinti esamą situaciją judant link 2030 metams nustatytų modalumo rodiklių. Viešojo transporto rodiklio smukimas liūdina. 2022 metų pradžioje kelionių skaičių vis dar įtakojo Covid-19 pasekmės, 2022 -ųjų antroje pusėse situacija pradėjo keistis į teigiamą pusę. Laukia iššūkis iki naujų tyrimų 2024-2025 m. neprarasti esamo ritmo, keisti viešojo transporto paslaugos apimtis pagal keleivio interesus, sparčiau adaptuotis prie judėjimo įpročių kaitos“, – apie po apklausos išaiškėjusių tendencijų suvaldymą kalbėjo  VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ l. e. p. direktorius  Andrius Samuilovas.

Įgyvendinus Klaipėdos darnaus judumo viziją – galutinį 2030 metų variantą – Klaipėdoje didžioji dalis kelionių būtų atliekama darniu transportu – dviračiu, pėsčiomis ir viešuoju transportu.