Nors Lietuva turi nedidelę jūros pakrantę ir pakankamai gerai vysto tarptautinę jūrinę logistiką, kitų šalių patirtis, kaip Belgijos, kuri turi 33 proc. trumpesnę jūros pakrantę nei Lietuva, įrodo, kad jūrinį ekonomikos potencialą lemia ne kilometrai, o kryptingi nacionaliniai susitarimai ir jų įgyvendinimas.
Išvystyta Šventosios, nacionalinės marinos Klaipėdoje ir Neringos uostų infrastruktūra bei daugiafunkciškumas atvertų galimybes pritraukti užsienio mažuosius laivus, laikyti savo laivus šalyje, kas duotų ekonominį ir mokestinį efektą, visuomenei organizuoti sporto varžybas, kurti vaikų sporto mokyklas, vystyti sportinį buriavimą ir pramoginį plaukiojimą. O taip pat labiau užtikrintų ypač svarbų šalies saugumą ir gynybą, gelbėjimo ir pagalbos laivų bei laivų aptarnaujančių ekonomikai itin reikšmingą Būtingės terminalą, valstybės vystomų jūrinio vėjo energetikos parkų prieigą. Akivaizdu, kad išvystyti mažieji uostai taptų pajūrio regiono traukos centrais: sukurtų laivų priežiūros, saugojimo, remonto verslo klasterį, papildomas paslaugas, darbo vietas ir taptų svarbia ir tęstine paskata regiono ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
Energetinės nepriklausomybės siekiančioje Europoje pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie jūrinio vėjo potencialą elektros energijos gamyboje. Palyginti sekli ir vėjuota Baltijos jūra itin tinka vėjo elektrinių statybai. Mokslininkų ir energetikos sektoriaus ekspertų skaičiavimais, bendras šios jūros potencialas siekia 93 gigavatus (GW). Aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią – Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio. Lietuva šiuo atžvilgiu žengia pirmuosius žingsnius – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Skaičiuojama, kad vien pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs naujas aukštos kvalifikacijos darbo vietos ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, turės teigiamos įtakos transporto ir statybos sektoriams bei Klaipėdos uosto plėtrai.
Ši konferencija suburs aukščiausius valstybės pareigūnus, savivaldybių merus, verslo ir energetikos ekspertus, pajūrio ir Lietuvos verslo atstovus, mokslininkus, vietines bendruomenes spręsti, kaip galime išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą, vystyti mažuosius uostus ir stiprinti nacionalinį saugumą, kaip verslas turėtų tinkamai pasiruošti vystomo vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ galimybėms.
Konferencijos pranešėjai ir diskusijos nariai: Gintautas Paluckas, LR Ministras Pirmininkas, Robertas Dargis, LBS tarybos narys, vienas konferencijos iniciatorių, Arvydas Vaitkus, Klaipėdos m. meras, Šarūnas Vaitkus, Palangos m. meras, Darius Jasaitis, Neringos sav. meras, Bronius Markauskas, Klaipėdos raj. meras, Lukas Savickas, LR Ekonomikos ir inovacijų ministras, Žygimantas Vaičiūnas, LR Energetikos ministras, Vidmantas Janulevičius, LPK prezidentas, Giedrius Premeneckas, LR Karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas, Eugenijus Sabutis, LR Susisiekimo ministras, Povilas Poderskis, LR Aplinkos ministras, Vladimiras Vinokurovas, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius, Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, Robertas Kaunas, LRS narys, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas bei kiti.
Data: vasario 14 d., nuo 10 val. iki 15.30 val., dalyviai kviečiami rinktis nuo 9.30 val.
Vieta: Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos konferencijų centro salė, Priešpilio g. 2, Klaipėda
Konferencijos programa ir registracija: www.jurinispotencialas.lt
Renginyje dalyvavimas nemokamas, būtina registracija užpildant formą iki vasario 13 d. imtinai.
Pasiteiravimui: info@jurinispotencialas.lt
Organizatoriai:
Lietuvos buriuotojų sąjunga
