Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai

Interaktyvus užliejamų ir apsemiamų vietų Klaipėdoje žemėlapis

Jei kiltų reali grėsmė apsemti būstą, gali prireikti evakuacijos. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį (dokumentai, pinigai, vaistai, vanduo, maistas, žibintuvėlis, šilti drabužiai, higienos priemonės, augintinių reikmenys). Evakuotis ir išvykti reiktų tik gavus oficialų institucijų nurodymą arba jei situacija taptų nesaugi.

Pastebėjus staigų vandens lygio kilimą, prašome apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rizikos teritorijos bei, reikalui esant, paskirtos evakuacijos vietos, atsakingų darbuotojų kontaktai:

• Įvertinti savo aplinką – patikrinti, ar neužsikimšę lietaus nuotekų grioviai, šuliniai, latakai ir lietvamzdžiai, kad būtų užtikrintas sklandus vandens nutekėjimas.

• Rūsiuose ir žemesnėse patalpose laikomus vertingus daiktus, dokumentus bei buitinę techniką perkelti į aukštesnes vietas arba laikyti sandariose dėžėse.

• Esant poreikiui, prie durų ir langų naudoti laikinas apsaugos priemones (pvz. smėlio maišus).

• Pasirūpinti elektros sauga – užliejimo grėsmės atveju elektros prietaisus pakelti aukščiau arba atjungti nuo tinklo. Vandeniui patekus į patalpas, neliesti elektros įrenginių ir, jei saugu, išjungti elektrą pagrindiniame skydelyje.

• Turėti vandens šalinimo priemonių (siurblį, kibirus), apsauginę avalynę.

• Pasirūpinti geriamojo vandens ir ilgesnio galiojimo maisto atsargomis bent kelioms dienoms.

• Pradėjus kilti vandens lygiui, jei įmanoma, išvežti automobilius ir kitą turtą iš rizikos zonos.

• Pasirūpinti gyvūnų saugumu.

Potvynius Lietuvoje  sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai, prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių žiotyse atplukdyto vandens. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jiems būtina iš anksto rengtis.

Prieš prasidedant potvyniui:

geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Rekomenduojama nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:

• įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
• apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

Pasirūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų:

• ilgai negendančių maisto produktų;
• medikamentų;
• geriamojo vandens;
• degtukų, žvakių, žibintų, malkų;
• mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

Kiti patarimai:

• paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus;
• gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas;
• iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus;
• lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges;
• užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
• apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus;
• pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos;
• išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas;
• patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką;
• užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
• patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas;
• apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilus potvyniui:

• rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama:

• palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti;
• jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose;
• iškelkite audeklo gabalą (naktį – šviečiantį žibintą) – tai bus ženklas, kad jums reikalinga pagalba;
• mosuokite audeklo gabalu (naktį – mirksinčia žibinto šviesa) – taip pranešama, kad reikalinga skubi pagalba;
• jei brendate užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą  duobę, kelią tikrinkite  kartimi;
• jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, susiriškite virve;
• jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos;
• padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

Pasibaigus potvyniui:

• griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

Patariama:

• praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos;
• nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų;
• kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.), išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m³  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite;
• dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją;
• praneškite savivaldybei apie potvynio metu patirtus nuostolius.