Informacija dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų taikymo ir reikalavimų asmens valstybinės kalbos mokėjimui įvertinti

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašas

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.224296/asr 

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos

(žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji)

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija

Kalbos mokėjimo lygis atitinka aprašo „Pusiaukelė“ lygį: asmuo geba suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus ir dažnai vartojamus posakius įprastomis kasdienio gyvenimo temomis (pavyzdžiui, apie asmenį, šeimą, pirkimą, vietos geografiją, darbą). Geba kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus, pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius), paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą, artimiausią aplinką, būtiniausius poreikius. Taip pat geba suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą, naudotis mažiausiu pareigų terminijos kiekiu.

Kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).

Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija

Kalbos mokėjimo lygis atitinka aprašo „Slenkstis“ lygį: asmuo geba suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, svajones, viltis, norus, trumpai nusakyti priežastis, paaiškinti nuomones ar planus, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. Taip pat geba suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti; asmuo supranta sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, geba kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, taip pat geba suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.

Kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas ne aukštesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 m. įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 m. įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).

Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija

Kalbos mokėjimo lygis atitinka aprašo „Aukštuma“ lygį: asmuo geba suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones svarstomais klausimais, išdėstyti įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus, geba rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu.

Kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas aukštasis universitetinis arba lygiavertis išsilavinimas, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų  transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

Įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys, atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų reikalavimų:

• įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;
• Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;
• įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;
• 1991 m. ar vėliau Lietuvos Respublikoje baigę vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pirminio profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa ne lietuvių mokomąja kalba ir išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį lietuvių kalbos mokėjimą.

Įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos.

Asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, laikomi įgiję pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminai organizuojami ir vykdomi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje (I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda) pagal Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus patvirtintą metinį tvarkaraštį.

Egzaminų tvarkaraštis ir kt. informacija apie valstybinės kalbos egzaminą skelbiama https://www.nsa.smm.lt/egzaminai-ir-pasiekimu-patikrinimai/valstybines-kalbos-egzaminas/valstybines-kalbos-mokejimo-egzaminas/.

Kaip užsiregistruoti į egzaminą, jį apmokėti ir kt. informaciją rasite https://eksternams.nsa.smm.lt/lt-exam.

Egzaminai vykdomi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje (I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda). Atvykę į bazinę mokyklą, kurioje organizuojamas Jūsų lietuvių kalbos (negimtosios) mokėjimo vertinimas, pateikite dokumentą, kurį nurodėte registracijos metu, arba asmens tapatybės dokumentą, jei registravotės mobiliojo parašo priemonėmis arba per VIISP. Jei negalite atvykti dėl svarbių priežasčių, egzamino laikymą galite nukelti vieną kartą į ateinantį artimiausią egzaminą, prisijungę prie savo paskyros.