2023 m. Klaipėdos žiniasklaidos leidinių ir naujienų portalų kalbos klaidų apžvalga

2023 m. Klaipėdos žiniasklaidos leidinių ir naujienų portalų kalbos klaidų apžvalga

2023 m. tikrinta Klaipėdos žiniasklaidos leidinių ir naujienų portalų kalba.

Leidiniuose vyrauja rašybos, skyrybos klaidos, netaisyklingai vartojami linksniai, painiojamos tam tikrų žodžių reikšmės.

Pateikiame būdingesnes kalbos klaidas.

Rašybos klaidos

Daug nosinių balsių rašymo klaidų, pvz.:

iš su Nyderlandu (=Nyderlandų) vėliava plaukiojančio laivo;

likusi (=likusį) laiką kabinetu dalinsis;

buvo apskaičiuotą (=apskaičiuota), kad krovinio kelyje bus;

renginių metų (=metu) nuolat apsupta žmonių;

į tokią moterį atsisuką (=atsisuka);

žmonės buvo daug inoringesni (=įnoringesni).

Netaisyklingai rašomi kraštovardžių, įstaigų ir kt. pavadinimai, pvz.:

susisieks patys socialinės (=Socialinės) paramos skyriaus darbuotojai;

organizuojami pamario (=Pamario) krašte;

koks jūsų zodiako (=Zodiako) ženklas.

Rišliame tekste neišskiriami simboliniai pavadinimai, pvz.,

vandens autobuso stotelė įkurta senamiestyje, netoli burlaivio Meridianas (=„Meridianas“).

Nelietuviškos kilmės nano-, mikro- klaidingai rašomi kaip atskiri žodžiai, o ne kaip sudurtinių žodžių dėmenys, pvz.,

irdami jie išskiria nematomas mikro (=mikro-) ir nano plastiko (=nanoplastiko) daleles.

Kitos įvairios rašybos klaidos:

iškviesti ugnegesiai (=ugniagesiai) ėmėsi darbo;

jauni ir įžūlus (=įžūlūs) ilgapirščiai;

kreipėsi daugiau nei 100 traumas patyrusių dviratininkų ar motociklinikų (=motociklininkų);

tai užkoduota mūmyse (=mumyse).

Skyrybos klaidos

Neskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos pavieniais o, bet, poriniais kaip...taip, kartojamaisiais ir ...ir jungtukais ir kitais jungiamaisiais žodžiais, pvz.:

ne tik išsaugojo Klaipėdai jos simbolį „Meridianą“ bet (=„Meridianą“, bet) ir deda pastangas;

pritarti o (=pritarti, o) gal skųsti ir protestuoti;

kaip bus taip (=bus, taip) bus;

pasak jos, ir prie nuotekų valyklos, ir prie Klaipėdos sąvartyno ir (=sąvartyno, ir kitų) įmonių, prie kurių lankytasi, fiksuoti kvapai.

Neišskiriami įterpiniais laikomi žodžiai ar žodžių junginiai, pvz.:

o per dešimtmetį tikimasi rasis (=dešimtmetį, tikimasi, rasis) aplinkybės;

regis pajamos (=regis, pajamos) renkamos net su kaupu;

pasirodo ji (=pasirodo, ji) nusprendė keliauti Nidos link;

tad DGK (=tad, DGK) vertinimu, jis apie neatvykimą į darbą dėl Tarybos nario pareigų vykdymo ir ginčo laikotarpiu turėjo teikti raštu;

specialistė sutiko, kad ekonomikos lėtėjimas matomas, tačiau anot (=tačiau, anot) jos, jis yra.

Netaisyklingai skiriamas išplėstinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio (jis turi būti skiriamas iš abiejų pusių), pvz.:

pasiūta daug kostiumų, vešlių barzdų, ūsų atitinkančių (=ūsų, atitinkančių) to laikmečio stilistiką;

tai yra didžiausias krovinys (=krovinys, važiavęs) važiavęs Lietuvos keliais;

krantinės remontas, leisiantis vykdyti papildomą sandėliavimą ir laivų krovą yra (=krovą, yra) tiesiog laimėjimas.

Neišskiriamas šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo (kableliai turi būti rašomi iš abiejų pusių), pvz.:

atliepsime į jų norus, norime kad (=norime, kad) jie jaustųsi mūsų mylimi;

kaip su aplinkosauga, švariu oru, žeme bei vandeniu nedrįstu (=vandeniu, nedrįstu) net klausti;

dizaineriai savo darbais bandė parodyti kaip (=parodyti, kaip) netinkamas drabužis gali neigiamai veikti žmogų;

nieko blogo nepagalvojau, maniau, kad kokia klaida ir (=klaida, ir) pasirašiau;

kad tai buvo padaryta neteisėtai vyras (=neteisėtai, vyras) įrodė Darbo ginčų komisijoje;

kad būtų išgautas autentiškas vaizdas buvo (=vaizdas, buvo) nukopijuotas Taravos Anikės skulptūros rūbas;

na ten tai suprantama situacija iš (=situacija, iš) kur jis atsirado, juk šalia – miškas;

išgauti vaizdą lyg (=vaizdą, lyg) tai būtų siūta iš skirtingų faktūrų medžiagų;

tai atsirado kai (=atsirado, kai) tuomet dar politiku buvęs vadybininkas neatvykdavo į darbą;

tais atvejais, kai skvere randami girti asmenys iškviečiama (=asmenys, iškviečiama) policija;

kiek supratau iš direktoriaus nelabai (=direktoriaus, nelabai) kas norėjo už tokį atlyginimą eiti dirbti;

teismas paskelbė, jog prokuratūros kaltinimai yra nepagrįsti ir (=nepagrįsti, ir) moterį išteisino.

Netaisyklingai skiriamos išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės (jos gali būti neskiriamos; jeigu pasirenkama aplinkybes skirti, kableliai rašomi iš abiejų pusių), pvz.:

klaipėdiečiai tvirtina, kad net (=kad, net) ir įsigijus leidimus automobilių stovai, rasti vietą, kur palikti automobilį, sudėtinga;

teigiama, kad nugriuvus (=kad, nugriuvus) valymo įrenginių pastato sienai, į Baltijos jūrą ištekėjo teršalų;

jis pabrėžė, kad netgi (=kad, netgi) atmetus sveiko judumo principus, po aikšte automobiliams – ne pati geriausia vieta;

ji šįryt (=ji, šįryt) eidama pro I. Kanto gatvę, pamatė neįprastą vaizdą;

tačiau kilus (=tačiau, kilus) skandalui, tiekėjas pareiškė iš viso nutraukiantis sutartį.

Klystama skiriant vienarūšes sakinio dalis, sujungtas nekartojamaisiais sudedamaisiais jungtukais ir, bei, pvz.:

ne tik prilaistytų išsausėjusius gėlynus ir vejas, bet ir nuplautų žiedadulkes, pūkus, bei (=pūkus bei) likusias statybines dulkes;

ši ligoninė visada žengia tik į priekį, ir (=priekį ir) nežada sustoti.

Klystama skiriant vienarūšius šalutinius dėmenis, sujungtus nekartojamaisiais sudedamaisiais jungtukais ir, pvz.:

direktorius Edvinas pasakojo, kad šiam projektui įmonės ruošėsi 4 metus ir, kad (=ir kad) tai yra vienas iš sudėtingiausių projektų Europoje;

linkę sakyti, kad jų laikais viskas buvo geriau, ir (=geriau ir) kad studentai jie buvo geresni.

Klystama skiriant kelias aiškinamąsias sakinio dalis, neturinčias jungiamojo žodžio ir einančias po apibendrinamojo žodžio, pvz.,

madų šou pradėjo merginų trio, Rugilė (trio – Rugilė), Greta, Leta, su (=Leta – su) savo kolekcija „Rūke“.

Netaisyklingai skiriamas šalutinis dėmuo kartu su pabrėžiamuoju žodžiu „ypač“, pvz.,

ypač, kai (=ypač kai) pagreitį jau įgauna vaisių ir uogų sezonas.

Gramatikos klaidos

Daug padalyvio vartojimo klaidų, kai padalyvis netinkamai vartojamas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose, pvz.:

atvykus (=atvykęs) į Klaipėdą, pasijunti tarsi kitoje planetoje,

dabar darome de facto nepaisant (=nepaisydami) įtampos skaičiuojant biudžetą;

siekiant (=siekdama) gerinti susisiekimą, Savivaldybė investuoja;

gavus (=gavę) pritarimą rengsime detalią programą;

remiantis (=remdamasis) minėta sutartimi, paslaugos teikėjas prieš mėnesį įspėjo pirminės sveikatos priežiūros centro vadovę;

būrelis šventės dalyvių išbandė savo skonio receptorių atsparumą ir skrandžio tvirtumą ragaujant (=ragaudami) įvairių rūšių pipirus.

Polinksnis „dėka“ klaidingai vartojamas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti, pvz.:

nepasitvirtino tik pačios Kristinos pastangų dėka (=pastangomis);

valios pastangų dėka (=pastangomis) jau po 3-4 mėnesių ji galėjo grįžti.

Klystama vartojant moterišką giminę pareigų pavadinimams apibendrintai reikšti, pvz.,

gydytojo pavaduotoja Ramutė, laikinai einanti vyr. gydytojos (=gydytojo) pareigas.

Skaitvardžiai, būdvardžiai nederinami su daiktavardžiais, pvz.:

vandens mėginiai buvo imami trijose (=trijuose) Liepojos paplūdimiuose;

anksčiau dirbo dar dvejose privačiose (=dviejuose privačiuose) juridiniuose asmenyse.

Dažnai netaisyklingai vartojami linksniai.

Naudininkas nevartotinas su siekimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui reikšti, pvz.,

vieną klaipėdiečių kavinę irgi kviesimės pas save pokalbiui (=į pokalbį, pakalbėti).

Naudininkas nevartotinas konkrečiam laikui reikšti:

manau, kad šiai dienai (=šiandien) priėmiau geriausią sprendimą;

todėl šiai dienai (=šiandien) Baltijos jūroje turime, deja, labai daug ją teršiančių tinklų.

Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, pvz.,

savivaldybės atstovai vyko į Girulius apžiūrėti kempingą (=kempingo).

Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas nevartotinas kaip dvejybinio linksnio antrasis dėmuo nusakant būvį:

kai nešioji kaukę ir bandai būti tobulu (=tobulas);

5 priežastys, kodėl moteris tampa gražesne (=gražesnė);

moterys, išgyvenusios rimtą krizę, tampa išmintingomis (=išmintingos);

su mylinčiu vyru visada tampame gerokai gražesnėmis (=gražesnės);

pareigūnai nuolat ragina ne tik poilsiautojus, bet ir pajūrio gyventojus būti atidesniais (=atidesnius);

po rekonstrukcijos dvigubai padidės kultūros namų salė, pastatas taps moderniu (=modernus).

Įnagininkas nevartotinas objektui reikšti su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu „pripildyti“, pvz.:

prasidėjus vasaros sezonui, kai miestas prisipildo turistų ir miesto svečių transportu (=transporto);

ją pripildėme specialiu (=specialaus) mūsų alumi (=alaus).

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.,

tinklus pameta tiek komerciniai žvejai, tiek mėgėjai, tik skirtumas tame (=tas), kad komerciniai žvejai dar suinteresuoti juos išsikelti.

Vietininkas „pareigose“ nevartotinas. Daiktavardis „pareigos“ žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, pvz.,

aš esu labai patenkinta dabartinėse savo pareigose (=dabartinėmis savo pareigomis).

Žodyno klaidos

Veiksmažodis „apspręsti“ nevartotinas priežastingumo santykių nurodymo reikšme, pvz.,

apspręstas (=suplanuotas) erdvių išdėstymas.

Žodis „talpa“ nevartotinas reikšme „indas, talpykla“, pvz.:

kapsulės apačioje yra skysčių surinkimo talpa (=indas);

kai pradėsime maisto atliekas atskirai rūšiuoti į joms skirtus konteinerius, į sandarias metalines talpas (=talpyklas), nemalonių kvapų turėtų būti mažiau;

sugadino metalines talpos (=talpyklos) dureles.

„Paskaičiuoti“ nevartotinas reikšme „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“, pvz.:

pastaruoju metu paskaičiuota (=suskaičiuota), kad klaipėdietis turės apmokėti pusę kainos už teisinę pagalbą;

anot jo, bus paskaičiuota (=suskaičiuota) padaryta žala gamtai;

tokią solidžią sumą specialistai įvardijo įvertinę apgadintą aparatą bei paskaičiavę (=suskaičiavę) nuostolius;

į jūrą patekusių nuotekų kiekį galima paskaičiuoti (=suskaičiuoti). Beveik parą jos tekėjo apie 400 kubinių metrų per valandą greičiu.

Veiksmažodis „gautis“ nevartotinas reikšmėmis „atsitikti, išeiti“, pvz.,

pati negaliu apsistoti ties viena veikla ir gaunasi (=taip jau atsitinka), kad viskas persipina.

Žodis „eilė“ – nevartotinas neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas, nemažas skaičius“, pvz.,

pasirašėme eilę (=keletą) sutarčių.

„Reiškia“ nevartotinas reikšme „vadinasi, taigi“, pvz.,

jeigu dar negimdėte, reiškia (=vadinasi,) jums viskas prieš akis.

Nevartotini verstiniai žodžių junginiai, pvz.:

po kiek tai (=kiek) laiko gautas dvi 100 eurų kupiūras atidžiau apžiūrėjusiai tauragiškei kilo įtarimas;

tada iškart turėjome darbo pokalbį (=pasikalbėjome darbo klausimais).

–––––––––––––––––