COVID-19: siūloma numatyti rezervines gydymo įstaigas

Siūloma numatyti rezervines gydymo įstaigas COVID-19 sergantiems Klaipėdos ir Tauragės apskričių gyventojams. Rezervinėmis įstaigomis būtų naudojamasi tada, jei užsipildytų visos COVID-19 gydymui skirtos vietos miesto ir krašto ligoninėse. Klaipėdos universitetinės ligoninės, kuri yra paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams organizuojanti įstaiga, parengtas plano projektas pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri ir priims galutinį sprendimą.

„Pacientus, kurių būklė nėra sunki, guldant rezervinėse gydymo įstaigose turėsime galimybę suteikti pagalbą visiems ligoniams, kuriems jos reikia. Kritiškai sunkūs pacientai ir toliau būtų gydomi Klaipėdoje, o kitus COVID-19 sergančiuosius priimtų daugelis miesto ir krašto ligoninių. Rezervo užtikrinimas yra būtinas, net jei jo ir neprireiktų, ko nuoširdžiai linkiu. Tačiau jei sergamumas išaugs dar labiau, bus nebe laikas dairytis, kur ir kaip suteikti pagalbą žmonėms. Tą turime suprasti visi – ir organizuojančios, ir sprendimus priimančios, ir juos įgyvendinančios institucijos. Gyvename tame pačiame mieste ir tame pačiame regione – problemos yra bendros ir jei mes bendrai jų neišspręsime, tai pasekmes jausime visi“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Tarp siūlomų gydymo įstaigų, kur būtų galima numatyti rezervines vietas COVID-19 užsikrėtusiems vidutinio sunkumo būklės pacientams – Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos filialas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialas, Gargždų ligoninė. Pacientams, kurie simptomų nejaučia arba jų būklė vertinama kaip lengva ar vidutinė, tačiau jie neturi galimybės izoliuotis namuose, siūloma numatyti vietas izoliacijai reabilitacijos ligoninėse „Palangos Linas“, „Palangos Žvorūnė“, „Pušynas“.

Iki pajungiant rezervines gydymo įstaigas, pacientai būtų gydomi Klaipėdos miesto ir krašto ligoninėse. Klaipėdos universitetinės ligoninės parengtame plano projekte numatoma, kad rajonuose daugiausiai būtų gydomi vidutinio sunkumo pacientai, po kelias vietas numatant ir sunkiems ligoniams. Tuo metu miesto gydymo įstaigose – Klaipėdos universitetinėje ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėse būtų gydomi sunkūs ir kritiškai sunkūs ligoniai, Jūrininkų ligoninėje – miokardo infarkto ir insultų ištikti pacientai, sergantys COVID-19 liga, Tauragės ligoninėje - vidutinio sunkumo, sunkūs ir kritiškai sunkūs pacientai. Daugelyje miesto ir krašto ligoninių COVID-19 pacientai jau gydomi ir šiuo metu.

Klaipėdos universitetinės ligoninės parengtas planas lapkričio 18 d. posėdyje buvo pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijoje, posėdyje taip pat aptartas gydymo įstaigų užpildymas ir likęs rezervas. Anot komisijos pirmininko, savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, situacija dėl sergamumo COVID-19 yra sudėtinga, todėl sprendimai dėl rezervinių gydymo įstaigų yra būtini.

„Visi turime nemažai iššūkių, tačiau visi taip pat turime rasti ir bendrą sprendimą, ieškoti geriausių ir optimaliausių variantų. Papildomos vietos gydymo įstaigose, kur yra ir personalas, ir patalpos, tikrai yra kur kas geriau nei palapinių statymas lauke. Jei augimas nesistabilizuos, reikia turėti sprendimą, kur bus gydomi ligoniai. Ekstremalių situacijų komisija plano nerevizuoja, gydymo įstaigos pačios geriausiai žino savo galimybes ir resursus, dabar laukiame galutinio Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo“, – sako Gintaras Neniškis.

Pagal Klaipėdos universitetinės ligoninės parengtą planą, miesto ir krašto ligoninės bendrai turi būti pasiruošusios priimti 600 COVID-19 sergančių pacientų. Rezervinėse gydymo įstaigose siūloma paruošti dar 180 vietų vidutinio sunkumo pacientams ir 480 vietų simptomų neturintiems arba lengva ir vidutinio sunkumo forma sergantiems pacientams, kuriems reikalinga tik saviizoliacija.