Naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas

Klaipėdos miesto savivaldybė intensyviai ruošiasi nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įgyvendinimui. Šis įstatymas tiesiogiai palies ne tik tuos, kuriems tenka pareiga užtikrinti jo įgyvendinimą - savivaldybės administraciją, miesto Tarybą, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus, kurie jau nuo kitų metų pradžios, prieš pateikdami prašymą gauti statybos leidimą, turės sumokėti įmokas už infrastruktūros plėtrą miesto teritorijoje.

Dėl šio š. m. gegužės 7 d. priimto Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Klaipėdos miesto savivaldybės ir visų nekilnojamojo turto vystytojų laukia nemažai pasikeitimų. Tikimasi, kad įstatymo teisinio reguliavimo sistema leis įveikti atsitiktinį infrastruktūros plėtojimą savivaldybėse.

Kaip teigia įstatymo autorius - LR Aplinkos ministerija, savarankiškai, be numatytų papildomų priemonių, savivaldybėms sunku užtikrinti infrastruktūros poreikį. Todėl, remiantis Europos šalių patirtimi, nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojai privalo arba prisidėti kuriant teritorijų plėtrai reikalingą suplanuotą infrastruktūrą, arba sumokėti vienkartinę piniginę įmoką savivaldybei, atsakingai už infrastruktūros plėtrą.
‎‎

„Tikimės, kad šio įstatymo atsiradimas suvaldys chaotišką statybų plėtrą. Turime tokių pavyzdžių, kai atokiai nuo miesto centro ir esamos infrastruktūros, laukuose, statomi gyvenamieji namai, nes tai leidžia teisės aktai. Tačiau vėliau šių namų gyventojams kyla begalė nepatogumų, nes nėra asfaltuotos gatvės, nes autobusas nevažiuoja, nes iki darželio toli ir t.t. Įsigaliojus įstatymui pilna apimtimi ir statytojams, ir gyventojams bus aišku, kuriose teritorijose miestas yra pasirengęs investuoti į infrastruktūros išvystymą, kur – ne“, - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas numato, kaip savivaldybės infrastruktūra turi būti planuojama, įgyvendinama ir finansuojama, taip pat nustato fizinių ir juridinių asmenų, valstybės ir savivaldos institucijų teises, pareigas ir atsakomybę infrastruktūros plėtros procesuose. Privatiems statytojams bus sudarytos sąlygos prisidėti prie infrastruktūros plėtros, o savivaldybės turės kompensuoti infrastruktūros plėtros iniciatorių patirtas išlaidas prioritetinėse plėtros teritorijose. Už neprioritetinėje teritorijoje planuojamas statybas kompensuojama nebus. Išimtys būtų taikomos tik tuomet, jei prie neprioritetinės infrastruktūros jungtųsi daugiau naudotojų. Tokiu atveju statytojui būtų kompensuojama iš sumokėtų įmokų. Įstatymu nustatyta, kad įmokos už infrastruktūros plėtrą turės būti mokamos tiek prioritetinėje, tiek neprioritetinėje teritorijoje, tačiau jos bus skirtingos.

Teigiama, kad šio, daugiau negu dešimtmetį Seimo komitetuose įstrigusio įstatymo, ypač laukė investuotojai, ir - ypač investuojantys naujose teritorijose: būtent jiems tekdavo nutiesti kelius, atvesti elektrą, įrengti kitus tinklus ir už simbolinį mokestį perduoti savivaldybei, kuri toliau rūpinosi jos priežiūra. Tam neretai reikėdavo didžiulių investicijų, kurios vėliau būdavo perkeliamos ant nekilnojamąjį turtą įsigijusių naujų savininkų ar naudotojų. Naujas teritorijas įsisavinusių investuotojų infrastruktūra vėliau naudojosi ir paskesni teritorijos naudotojai, kurie neretai prie jos niekaip neprisidėdavo, nes nebuvo nustatyta kaip turėtų veikti kompensacinis mechanizmas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja, savivaldybės vyriausioji architektė Mantė Černiūtė – Amšiejienė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui pristatė esminius pokyčius, kuriuos inspiruoja naujasis įstatymas.

Nuo kitų metų sausio 1 d. nekilnojamojo turto statytojai, norintys vystyti statybą savivaldybės teritorijoje, turės mokėti savivaldybei tam tikras įmokas, savivaldybė už šias įmokas galės vystyti miesto infrastruktūrą. Įstatymu siekiama paskatinti, kad naujos statybos daugiau būtų vykdomos ten, kur jau yra įrengta infrastruktūra. Manoma, kad naujuoju įstatymu įtvirtintas reguliavimas suteiks galimybę išvengti kaštų perteklinei infrastruktūrai išlaikyti, o vystyti tik suplanuotąją ir maksimaliai išnaudoti jau turimą infrastruktūrą.

Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis miesto plėtros prioritetines teritorijas, yra miesto Bendrasis planas. Klaipėdos Bendrasis planas yra parengtas, jame apibrėžtos prioritetinės teritorijos, tačiau jis dar nėra patvirtintas. Spartesnis šio plano patvirtinimas sudarytų palankesnes sąlygas statytojams, nes būtų aiškiai apibrėžtos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti infrastruktūrą, o kuriose - ne.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimui įstatymas numato galimybę steigti atskirą savivaldybės įmonę. Tokią galimybę Klaipėdos miesto savivaldybė matytų ateityje, kai įstatymas pradės veikti ir paaiškės veiklos apimtys. Šiuo laikotarpiu savivaldybės administracijos tarnautojams svarbiausia parengti būtinų sprendimų, kurie bus teikiami tvirtinti miesto Tarybai, projektus.

Pagal įstatymą steigiama nauja tarnautojo pareigybė – vyriausiasis inžinierius, todėl artimiausiu laiku Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skelbs konkursą šiai pareigybei. Vyriausiajam inžinieriui bus pavesta nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo ir prisijungimo prie inžinerinių ar susisiekimo komunikacijų tinklų sąlygų, rengti infrastruktūros sutartis, teikti pasiūlymus vyriausiajam savivaldybės architektui dėl pateiktų derinti projektų, dalyvauti derinant statinių projektus, infrastruktūros plėtros sutartis, priimti sprendimus dėl leidimo žemės kasimo darbams, tvarkyti erdvinius duomenis naujai informacinei sistemai ir kt. Kitaip sakant, miesto vyriausiasis inžinierius bus atsakingas už darnią bei nuoseklią inžinerinės infrastruktūros plėtrą mieste ir kartu su vyriausiuoju miesto architektu bei kitais atsakingais miesto Tarybos paskirtais nariais dalyvaus specialios komisijos darbe.

Pagal įstatymą bus steigiama savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija, jos sudėtį turės patvirtinti miesto Taryba. Komisijoje, susidedančioje iš 7 narių, turės būti savivaldybės administracijos direktorius, vyr. architektas, vyr. inžinierius. Kiti nariai nėra nurodyti – svarbu, kad jie nebūtų susiję su plėtros organizatoriumi. Ši komisija turės teikti išvadą Tarybai dėl priemonių plano ir programos lėšų panaudojimo plano atitikimo teritorijų planavimo ir strateginiams dokumentams, nagrinėti kasmetinę audito išvadą.

Įstatyme numatytos priemonės savivaldybės infrastruktūros planavimui, plėtros organizavimui - įgyvendinimui, įgyvendinimui reikalingų lėšų surinkimui ir skaidriam šių lėšų panaudojimo užtikrinimui. Numatyta, kad lėšų panaudojimas turi būti audituojamas, tikrinamas Komisijoje ir tik po to teikiamas pritarti miesto Tarybos nariams.

Savivaldybės Taryba turės patvirtinti savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus; priemonių planą ir programos lėšų panaudojimo planą; tvirtinti plėtros įmokos tarifą ir tvarką kada galima atleisti nuo įmokos mokėjimo; Komisijos sudėtį ir veiklos reglamentą bei Bendrąjį planą su prioritetinėmis zonomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi parengti atitinkamus Tarybos sprendimų projektus ir parinkti vyriausiąjį inžinierių, paskirti už savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimą atsakingus savivaldybės administracijos darbuotojus/padalinius.

Jau yra sudaryta darbo grupė, parengti dokumentai dėl vyriausiojo inžinieriaus parinkimo (iš esamų neužimtų etatų), yra paskirstyti darbai tarp administracijos struktūrinių padalinių, vis dėlto dar reikia atlikti nemažai pasirengimo darbų.

Dalį jų būtina padaryti iki kitų metų sausio 1 d., dalį – kiek vėliau, tačiau kol nepatvirtintas Bendrasis planas, visos miesto plėtros teritorijos bus laikomos neprioritetinėmis, bet – tik iki 2023 m. sausio 1 d. Vėliau visa miesto teritorija pagal įstatymą bus laikoma prioritetine, vadinasi, savivaldybė privalės visame mieste vystyti infrastruktūrą. Atitinkamas bus ir įmokos tarifas, kurį turės mokėti statytojai.