Genealoginė savimonė ir didikas: Mikalojaus II Radvilos (1470–1522) atvejis

Rugsėjo 12 d., trečiadienį, 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Turgaus g. 8) visus, kurie domisi Lietuvos istorija, iškiliomis asmenybėmis, genealogija kviečia į paskaitą „Genealoginė savimonė ir didikas: Mikalojaus II Radvilos (1470–1522) atvejis“. Lektorius – istorikas Karolis Čižauskas.

Užėję į Vilniaus šv. Jurgio bažnyčią, presbiterijoje išvystumėte keturis sieninius portretus, nutapytus XVIII a. viduryje. Vienas iš jų – daugiau nei prieš 200 metų iki šventovės redekoracijos gyvenusio Mikalojaus II Radvilos, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio. Kaip ir kodėl ten atsidūrė šio didiko atvaizdas? Kam tolimam giminaičiui ir netiesioginiam palikuoniui Jurgiui Radvilai (1721–1754) prireikė šitaip įamžinti seniai pamirštą kilmingąjį? Ar visgi nepamirštą?

Aristokratija neįsivaizduojama be tam tikrų atributų: giminės galią reprezentuojantys ištaigingi rūmai, luomui priderami užsiėmimai ir, aišku, pirmtakų atminimo puoselėjimas, arba genealoginė savimonė. Juk būtent kažkada, bemaž mitinėje praeityje, gyvenusiems pirmtakams ir yra skolingi gyvieji: už namams atneštą šlovę karo lauke, sukauptus turtus ar net patį kilmingumą. Paskaitos metu kalbėsime apie genealoginės savimonės prielaidas, ankstyviausias tų prielaidų nuotrupas Mikalojaus II Radvilos savivokoje bei tai, kaip jis pats buvo ir yra atmenamas.

Karolis Čižauskas – jaunas istorikas, šiuo metu ruošiantis tuomečio Vilniaus vaivados bei valstybės kanclerio Mikalojaus II Radvilos biografiją. Į ją papuola ir domėjimasis šio didiko atminimu vėlesnių Radvilų tarpe, savotiškas biografijos post mortem rašymas. Taip pat domisi XV a. pab. – XVI a. socialine, kultūrine, politinės minties istorija. Jau keturis metus bendradarbiauja su LRT transliuojama „Istorijos detektyvų“ laida, prisideda prie jos kūrimo; yra paskelbęs publikacijų mokslo žurnaluose.